Ėslandėjė

Ėslandėjes Respoblėka – valstībė, isėkūrosė ton patėis pavadėnėmo saluo, asantiuo Atlanta vondenīna šeurėnem šmuotė, 300 km ė rītos nu Grenlandėjės ė 1000 km ė vakaros nu Norvegėjes. NATO, JT, EEA ė OECD narie.

Torėnīs

1 Prietelē
2 Klėmats
3 Polėtėne sėstema
4 Admėnėstracėnės soskėrstīms
5 Akanoumėka
6 Koltūra
7 Šaltenē
8 Nūroudas

[taisītė] Prietelē

Ėslandėjės žmuoniū pėlėitībe (2008 m. sausė 1 d.) ^[1]
Ėš vėsa	313,376
Ėslandėjės	291,942
Lėnkėjės	8,488
Lietovuos	1,332
Vuokėitėjės	984
Danėjės	966
Portugalėjės	890
Fėlėpėnū	743
Bovoses Jogoslavėjės	651
JAV	598
Tailanda	545
Latvėjės	431
Jongtėnės Karalīstes	420
Švedėjės	407
Kėnėjės	379
Čekėjės ė Slovakėjės	365
Nuorvegėjės	301
Kėtū	3,934
Ėš vėsa (ba ėslandū)	21,434

Dėdliuojė dalės Ėslandėjes pieteliu īr skandėnavėškas kėlmies. Notuolosė saluos greuograpėnė padėitės ėlga čiesa rėbojė mėgracėjė. Tudie genetėškā Ėslandėjes prietelē īr dėdlē artėmė so skandėnavās ė keltās ė terp savės. Skaitliuojama, ka nu lėgė XIX omžiaus saluo gėvena nu 40 lėgė 60 tūkstontiū žmuoniū, tās čiesās žmuoniū skaitlios bova somažiejis kelės lėikos diel volkano ėšseveržėmū, bada ė kėtū gamtuos notėkėmū. 1703 metās sorašios vėsos žmuonės (pėrmasės ėslandėjės žmuoniū sorašėms) ėšaiškiejė, ka saluo gėvena 50358 žmuonės.

Koltūrėškā ė ruodėškā ėslandā prėgol skandėnavam, ėslandu kalba īr vėina ėš skandėnavu ruodu. Glavna relėgėjė – lioteronėzmos, katras īr ė valstībėne Ėslandėjes relėgėjė (89,4% pieteliu save laika lioteruonās).

Ėslandėjes suostėnė ė dėdleuses miests vagol žmuoniū skaitlio īr Rėikjavėks, čė gėven aple 60 pruoc. vėsū saluos žmuoniū. Kėtas svarbesnės gėvenvėites: Akureirės, Kopavogurs, Hafnarfjuordurs, Keflavėks ir Vestmanaejars.

Ėslandėjuo grētā daugie prieteliū ėš ožsėine, pavīzdiou 2007 metū groudė mienesie soskaitlioutė 33678 žmuonės, katrie bova gėmė ožsėinie (13,5 pruoc. vėsū Ėslandėjuos gėvėntuojū).

[taisītė] Klėmats

Ėslandėjė klėmats īr šalts jūrėnės (vagol Kiuopen klėmata klasėfėkacėjė: Cfc). Saluos puozėcėjė Šiaurės Atlontė ožtėkrėn, ka sala īr Šiaurės Atlonte srovies kelie, kas šėlda uora. Ėslandėjuo īr šeltiau, nego kėtuos svieta vėituos, katruos īr tuokem līgie. Ton šėldėnėma efekta sostprėn da ėr Irminger sruovie. Uorā Ėslandėjuo grētā kėitas, pavīzdiou žėima vėinuos dėinuos rīte gal būt mėnosėnė temperatūra, būt prėsnėgė, vuo jau vakarė gal vėsks būt ėštėrpė, švėist saulė ė būt tėigama temparatūra. Žėima Ėslandėjuo palīgėnos īr švelnė, pėitūs vėdotėnė temparatūra būn aple 0°C, kalnūs aple –10°C. Šaltiausē gal būt saluos šaiurie nu –25°C lėgė –30°C. Šaltiause temparatūra bova ožfėksouta –39,7°C [1]. Vėdotėnė lėipas temparatūra īr +10°C (+10+13 C°), šėltiausiuom vasaras dėinuom būn aple +20+25ºC, šėlomuos rekuords ožfėksouts 1939 metās rītū fjuordūs bova +30,5°C. Par metos saulė Rejkavėkė vėdotėnėškā švėit 1150 valondū. Vies daugiausē put nu rītū šmuota, ton viejā nie trupnos, bat būn dėdlē magtīngė. Magtīngiausē vies pōt kalnūs, grētoms gal lengvā pasėiktė 50 m/s.

**Vėdotėnė maksėmalė ė mėnėmalė dėinuos temparatūra (°C) (1961–1990)**^[2]
Location	Sau	Vas	Kuo	Bal	Geg	Bėr	Lėi	Rog	Sie	Spa	Lap	Gou		Ėš vėsa
Reīkjaviks^[3]	1.9	2.8	3.2	5.7	9.4	11.7	13.3	13.0	10.1	6.8	3.4	2.2	Aukštiause	7.0
Reīkjaviks^[3]	-3.0	-2.1	-2.0	0.4	3.6	6.7	8.3	7.9	5.0	2.2	-1.3	-2.8	Žemaiuse	1.9
Akureīri^[4]	0.9	1.7	2.1	5.4	9.5	13.2	14.5	13.9	9.9	5.9	2.6	1.3	Aukštiause	6.7
Akureīri^[4]	-5.5	-4.7	-4.2	-1.5	2.3	6.0	7.5	7.1	3.5	0.4	-3.5	-5.1	Žemaiuse	0.2

[taisītė] Polėtėne sėstema

Ėslandėjė īr demokratėnė parlamentėnė valstībe. Seneuse sviete parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėnis rėnkėmūs 4 metam.

[taisītė] Admėnėstracėnės soskėrstīms

Ėslandėjė ėšdalīnta ė 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Ėslandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, ėslandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.

[taisītė] Akanoumėka

Ėslandėjė – vėina bagouteusio svieta valstībio. Akanoumėka ėstuorėškā dėdlē prėklause nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīste sodara 1,8% ė ana īr mažeuse terp EEA (European Economic Area) šaliu.

Žemdirbīste – bolves, žales daržuoves, avėina, pėinėnē prodoktā.

[taisītė] Koltūra

Grímsey saluos skardē, (Arktės srėtės).

Ėslandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Ėslandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož ėslandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̅ms prietelems. Ėslandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlėle dauf ėslando tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. ^[5] Ėslandėjes žmonės rėitėngoujamė, kāp vėinė ėš laimėngeusio svietė (4-a vėita svietė).^[6]