Žemaitē

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Žemaitē īr tauta (etnuosos), katra gīven Vakarū Lietovuo, daugoms Žemaitėjuo. Tēpuogė žemaitiu īr Klaipieduo, Vėlniou, kėtūs Lietovuos miestūs, ožrobežiou (Onglėjuo, Airėjuo, Ispanėjuo).

Žemaitē ruokoun žemaitiu kalba. Daugoms prieteliu īr katalikā, nuors žemaitē paskiausė vėsuo civilėzuotuo Euruopo prisijėmė krėkštiuonībė a ligė ton čiesa bova paguonīs.

Garsiausė žemaitē[taisītė]

Žemaitē gīventuoju sorašīmūs[taisītė]

Žemaitē senuobės gīvėntuoju sorašīmūs bova žīmėmė atskėrā nu lietoviu. Pavizdžiou, jau XVI omžiou Karaliaučiaus universiteta imatrikuliacijes kniguo atskira bova irašuomi žemaite (Samogitia) e lietuve (Litvanus). 1887 m. Rosėjės imperėjės sorašīma čieso vėin tėktās Kauna gobernėjuo bova 444 921 žemaitiu tautībės prieteliu (lietoviu bova 574 853). Tou čieso Telšiūn miestė tarp 6205 prieteliu nebova alei veina lietovė, bova žīdā (3080), žemaitē (1275) ė kiti (1850). Tas bova lėg XX om. pradiuos, kumet Smetuonas Lietovuo bova priskėrtė pri lietoviu, nuors 1926 metu Tarību Sājongas gīvėntuoju sorašīmūs žemaitiu klasėfėkatuorios bova. 2003 metas žemaitiu tautibe deklarava keli tukstonte žemaitiu. Žemaitiu kuova už sava tautibes iteisinėma teisma keliu prasidieje 2002 metas i tėnsas toliau. Sprėndėma žemaitiu byluo priims Strasbura teismas, katram žemaitiu byla perdouta 2011 metas.

Šaltenē[taisītė]