Aleksandros Stulginskis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Aleksandros Stulginskis

Aleksandros Stulginskis (lt: Aleksandras Stulginskis , pol: Aleksander Stulgiński. 1885-1969) - Lietuvuos tarpukar politinis veikies. Ontrasis Lietuvuos prezidėnts.

Biografėj[taisītė]

Gėmė 1885 metās vasarė 26 dėina Kutaliu kaimė. Bova 12 vāks šeimuo.

Muokies Kaltinienu liaudes muokīkluo, metus dėrb Kaltinienu valsčiaus raštininks padėjiujuo. 1904 metās bengė Lėipuojas gimnazėjes ketores klases, a 1908 metās bengė Žemaitiu konėgu seminarėj Kaunė. Metus tuobolėnuos Insbruka universiteti teoluogėjes filosuofėjes fakultetė. Atsisak išventėnėm ė konėgus. Muokės Hales universitet žemes ūke ėnstitotė, katrou pabingė 1913 metās.

Bengės muokslus grīža ī Lietova ė bova paskėrts Traku apskritėis Alītaus rajuonėnio agruonomo.

Pėrmuoje pasaulėne kara metās bova Lietuviu draugėjes nukentiejosėm nu kara šelp vėins iš vaduovu Vilniou. Diest gamtuos muokslus lietuviu gimnazijuo, vadovav Lietuviu pedaguogėnems kursams. Bova Vilniaus daržu steigies.

1917 metās siejės 18-22 dėinuom dalyvav Lietuviu konferencijuo Vilniou. Išrinkts i Lietuvuos tarīb. 1918 metu vasarė 16 dėin pasiraš Lietuvuos nepriklausomybes akt. Vadovav valstībes tarybas tremtiniu ė belaisviu gražėnėm komisėje.

II M. Sleževičiaus ministru kabinetė bov ministros be portfel.

III P. Dovīdaite Minisru kabinėte ministr pirminink pavaduotuos, vėdaus reikalu, maitėnėma ė viešūju darbū ministros.

IV M. Sleževičiaus Ministru kabinetė ej žemes ūk i valstybes tūrtu ministr pareigas/

1919 metu vėins ėš Ūke banka steigiejo.

Steigiamuoj seim narys, pirmininks ė einontės prezidėnta pareigas.

I Seims anū išrink Lietuvuos Respublikas prezidėnto, tuoms pat pareiguoms perinkts II Seimė. III Sėimė bov anuo pirmininks.

1927 metās pasitrauk iš politėn gyvenėm, tvark sav ūk jokūbav dvarė. 1926-1941 metās bov P. Dogel gamybėn ūk vedies, kooperatyvu "Lietukis", "Linas" tarybu narys.

1941 metās bėrželė 13 dėina tarību valdžios suimts ė ėštrėmts ī krasnojarska krašta rešiotu sruot.

1952 metās bova nuteists kalietė 25 metos, bat pu 2 metu paleists. Dėrb Komisėjes autonominie respublikuo sandėlininko ė komandanto Kvitkevos mėškū pramuones ūkie, agronomo Pezmag tarybėnem ūkie. 1956 metās gryž i Lietov i dėrb vyresnioujo muokslėnio bendradarbio Vytienu sodininkystes daržininkystes bandymu stotie 1957-1959 metās.

Vėins Lietuviu krikščioniu demokratu partėjes steigieju, anuos CK pėrmininks, Ūkininku sajunguos steigies i pirmininks.

Redagava "Viensied", "Ūkininks".

Mėrė 1969 metās siejės 22 dėina Kaunė.

Bova prīš
Antans Smetuona
Lietuvos prezidentas
19221926
Pakaitė
Kazīs Grinios