Algėrds Brazauskis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Algėrds Brazauskos)
Algėrds Brazauskis

Algėrds Mīkuols Brazauskis (lietovėškā: Algirdas Mykolas Brazauskas, gėmė 1932 metās siejės 22 dėina Ruokiškie – mėrė 2010 m. bėrželė 26 d.) – Lietovuos politiks, bovė̄s prezėdėnts ė premjiers. Brazauskou būnont ministro pėrmėninko Lietova istuojė i NATO ėr Europas Sājonga.

Ėšsilavėnėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Brazauskis bėngė Kaišiaduoriu vėdorėnė muokīkla 1951 metās ėr istuojė i Kauna politeknėkas instituta. 1956 metās institota bengė ėr igījė ėnžėnėrė hidroteknėka specialībė. 1974 metās palėka ekonomikas muokslu daktaro. Vėlniaus Gedėmėna teknėkas, Kėjeva, Minska homanėtarėnė, Kauna teknuoluogėjės onėversėtetu garbies daktars.

Puolėtėnė karjiera[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1958–1962 metās vadovava Kauna hidroelektrėnės statībā.

1965 metās bova paskėrts statībėniu medegu pramuonės ministro. 1967 metās pradiejė dėrbtė Valstībės planavėma komitetė pėrmininka pavaduotuojo. 9-am dešimtmetie bova Lietovuos komunistu partėjės Cėntra komiteta sekretuorios pramuonės klausėmās ėr atsakings ož energetikas klausėmus.

1988 metās ėšrenkams Lietovuos komunistu partėjes Cėntra Komiteta pėrmuojo sekretuorio. Anuo kandidatūra palaike „Sājūdis“, Brazauskiou vadovaujint Lietovuos kuomonėstu partėjė atsiskīrė nu TSRS kuomonėstu partėjės.

1990 metū gruodė ivīkosem Lietovuos demokratėnės darba partėjes steigiamajam suvažiavėmė ėšrinkts anuos pėrmėninko.

1992 metās LDDP laimiejė rėnkėmus i Seima. A.M. Brazauskis palėka Seima pėrmėninko ė karto ėjė ė Lietovuos prezidėnta pareigas.

1993 metās vasarė 14 dėina vėsuotiniu rinkėmu meto ėšrenkams Lietovuos repsublikas prezidėnto 5 metu kadencėje.

2001 metās Brauzauskis išrenkams Lietovuos soceldemokratu partėjės pėrmėninko.

2001 lėipas 3 dėina Brazauskis palėka Lietovuos Respoblėkas ministro pėrmėninko. Ton puosta ons ožiemė lėgė 2006 bėrželė 1.

Paskiau bova Soceldemuokratu partėjės garbies daktaro.

Asmenėnis gīvenėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

So pėrma žmuona Julėjė išaugėna dvė doktė dvīnė. 2002 metās ėšsiskīrė ė apsėžanėjė so Kristina Botrėmienė.

Bova prīš
Ontuons Merkīs
Lietovous prezidėnts
19931998
Pakaitė
Valds Adamkos