Augustinas Voldemaras

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Augustinas Voldemaras

Augostins Vuoldemars (lt: Augustinas Voldemaras. 1883-1942) - tarpvainė Lietovuos puolitėks, pėrmasā Lietovuos Respoblėkas mėnėstros pėrmėninks.

Trompa biuograpėjė[taisītė]

Gėmė 1883 metās balondė 16 dėina Dīsnas kaimė.

1897 metās bėngė apskrėtėis muokīkla. Tarnava Daugėlėškė valsčiaus raštėnie, vieliau bova taikuos tarpėninka rēkalū vedies. 1904 metās so auksa medalio bėngė Peterborga gimnazėjė, vuo 1909 metās - Peterborga onėversėteta istuorėjes ė fėluosuopėjes fakolteta. 1910 metās ėšlaikė magėstra egzamėnos, vuo ož disertacėjė api Adrijana agrarėnios istatėmos gava auksa medali.

Onėversėtetė rengies pruofesūrā, skaitė graiku ė ruomienu literatūra Peterborga muoteru aukštūsius korsūs ė Imperatuorėškuo teisės muokīkluo.

1911 metās Peterborga oniversėtets anam soteikė duocėnta laipsni i patapa pėrmo lietovio, gavosio tuoki laipsni Rosėjuo.

1914-1915 metās stažavuos Italėjuo ė Švedėjuo. 1916-1917 metās bova Permės onėversėteta ekstrauordėnarėnis pruofesuorios.

1917 metās dalīvava Rosėjės tautū kuongrėsė Kėjevė. Bova Okrainas Radas vēkies, atstuovava Okrainas delegacėjė 1918 metū Brest-Lituovska taikuos derībuos tarp Tarību Rosėjės ė Vuokītėjės.

Pasėtraukė i Vuokītėjė, vuo 1918 metū pabėnguo atsėrada Lietovuo, bova kooperouts i Valstībės tarība.

 Crystal Clear app korganizer.png  Šėtam straipsni īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma


1918.11.11-1918.12.26 vaduovava Mėnėstru kabėnetou, karto bova ožrobežė rēkalū mėnėstros, tropotoka iejė ė krašta keravuojėma mėnėstra pareigībės.

II M. Šleževičiaus, III P. Dovydait, IV M. šleževičiaus, V E. Galvanausk Ministru kabinietus bov užsien reikalū ministros.

versal taikuos konferencijuo bov Lietuvuos delegacėjes vaduovs.

Nu 1920 metū diest ukštūsius kursus, 1922-1926 metās bov Lietuvuos universitet profesuorios.

1923 metās už politin straipsn mienės kaliej Varniū darb stovykluo.

Išrinkts III Seimo atstuovo nu Lietuvuos tautininkū sajunguos.

1926.12.17-1929.09.26 vadovav XIV Ministru kabinetou, karto bov užsien reiklaū ministros. nu 1928 metū lapkrėt laikėna ej krašt apsauguos ministr pareigas.

1929.05.06 anū užmošt band studėnta, bet Voldemars nenukentiej.

1929 metās ištrėmts i Platelius. vėliau policėjes priežiuruo gyven Zarasūs. 1934 metās nepavykos puč dalyvis, bov įkalints. 1938 metās amnestouts. Ištrėmts i užsien.

Karto su kėtas įkūr Lietuviu tautuos pažunguos partėj (1916), Lietuviu tatutininku sąjung (1924). Bov anū veikies. "Geležėn vėlk" organizacėjes vėins vadū.

Bendradarbiav spauduo. Paraš originaliū kuriniū, vert gruožėn literatūr.

1940 metās bėrže mienės grįž i Lietov. Tarybu valdžiuos suimts i ištrėmts. 1940-1942 metās gyven Ordžonkinidzie. Viel suimts i kalints Maskvuo.

Mėr 1942 metās gruod 16 dėin Maskvuos Butyrku kaliejėmė.