Gluobalėzacėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Gluobalėzacėjė – pruocesos, reiškėnīs, vīkstontis suocēlėnie pluotmie, apėmontis patės ivairiausės vėsuomenės, valstībės ė kėtū suocēlėniu darėniū veikluos srėtis, anū aplėnka, pasėreiškontis tarposave rīšiū ėntensīviejėmo, jodiejėmo bei kėtuom karaktuorėstėkuom vėsa svieta masto.

Kultūrėne puovīza gluobalėzacėjė paprastā īr nuognē neigiams dalīks, kadongi par ana nīkst vėitėnės tradėcėjės, papruotē, kalbas, vieras ė kėtė kuožna svieta regėjuona onėkalomā, vuo īr ožnešamas svetėmas, žėniasklaidas, kuomercėjės ėšpopoliarėntas pramuogas, šventės. Pavīzdiou, ėš keltu tradėcėju parėmts i nuognē komercėlėzouts Hėlovīns paplėta pu svieta ėšstomdams vėitėnės mėrosiu pagerbėma šventės. Panašē īr ė so Kalieduom, kumet ėš JAV paplėta masėnė duovėnu pėrkėma, dekuoravėma idiejės, ėšstomdamas vėitėnės, par ėlgos omžios gīvavosės tradėcėjės. Dielē gluobalėzacėjės tēpuogi nīkst tradėcėnė šėimuos sėstėma, īr diegiams feminėzmos, homoseksoalėzmos, liousa seksa kults, kas prived pri kuonservatīvesniū kraštū muoralėnės degradacėjės.

Akuonomėnė gluobalėzacėjė vargėngas šalis da smarkiau noskordėna, kėla gluobalės akuonomėkas krėzės.