JAV

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
United States of America
JAV vieleva JAV gerbs
JAV vieleva JAV gerbs
Valstībėnis gimnos: JAV gimnos
JAV žemielapie
Valstībėnė kalba nenostatīta (tėktās kai
katruos valstėjuos)
Faktėškā - onglu kalba
Suostėnė Vašingtons
Dėdliausis miests Niujorks
Valstībės vaduovā Džo Baidens
Prezidėnts
Kamala Haris
Viceprezidėnts
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
9 631 418 km² (3)
4,875%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
298 444 215 (3)
30,99 žm./km² (139)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
12 410,00 mlrd. $ (1)
42 000 $ (4)
Valiota JAV duoleris ($)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
nuo UTC-5 iki UTC-11
taikuoms na vėsor
Naprīgolnoms
Paskėlbta
Pripažėnta
nu Jongtėnės Karalīstės
1776 lėipas 4
1783 rogsiejė 3
Interneta kuods .US .UM .EDU .GOV .MIL
Šalėis tel. kuods 1

JAV (pėlns pavadėnėms - Jongtėnės Amerėkas Valstėjės, onglėškā: United States of America, USA) - valstībė Šiaurės Amerėkuo. JAV prasided vėinam šmuotė pri Atlanta ondėnīna ė bėngas pri Ramiuojė ondėnīna. Nu 1959 m. ligė daba tor 50 valstėju. JAV prigol terituorėjės Karėbū jūruo (Puerto Riks) ė Ramejėm ondėnīnė (Mėdviejos, Guams). Magtīngiausė svieta akuonuomėka. Palē pluotībė ė palē gīvėntuoju skaitlio svietė īr tretė.

Istuorėjė

1607 m. Šiaurės Amerėkuo ikorta pėrmuojė onglu koluonėjė - Džeimstauns Virdžinėjuo. 1626 m. uolandā ikūrė Nauja Amsterdama, paskiau palėkosi i Niojuorka.

Geograpėjė

Vėsa glabna Jongtėniu Amerėkas Valstėju terituorėjė pargoldīta vakarū posrotolie: ana tēsos nu Ramejė ondėnīna pakrontės vakarūs ligė Atlanta ondėnīna rītūs. Pėitrītiūs valstībē atsėver Meksėkas ilonka, pėitūs ana tor robežio so Meksėka ė šiaurie - so Kanada.

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Glabns straipsnis: JAV valstėjės

JAV valstėjės (skliaustūs suostėnė ė JAV pašta sėstemuo nauduojams žīmiejėms):


Puolitėnė sėstema

Baltė̄jė paluocē, katrūs gīvėn prezidėnts so šeimīna.

Šalės - federacėjė. Jongtėnėms Amerėkas Valstėjėms prigol 50 valstėju, torontiu rėbuota autonuomėjė, bo federacėnē istatīmā tor pėrmenībė prīš valstėju istatīmus. Valstėjės atskėrā sprend vėdėnius rēkalus, sosėjosius so nūsavībė, sossėikėmo, verslo, valstėjės baudemoujo kuodekso, darba sālīguom.

Nu 1856 m. vėsuotėniu rėnkėmu šalie duomėnou dvė dėdlė partėjė: JAV demuokratu partėjė (pradė - 1824 m.) ė JAV respoblėkuonu partėjė (pradė - 1854 m.)

JAV īr terp vėina itakėngiausiu akuonuomėnio, puolitėnio ė karėnio puožiūrio svieta šalės, noulatėnė JT Saugoma Tarības narie. Glabna JT būstėnė tēpuogė īr Niojuorkė. Daug svieta šaliū tor ambasada Vašėngtuonė ė JAV īr isteigosės ambasadas daugomuo svieta šaliū. Šalīs, so katruom JAV nie ožmezgosės dėpluomatėniu santīkiu - Butans, Irans, Šiaurės Kuoriejė, Sėrėjė, Taivans ė Palestėna.

Žmuonis

Dėdliuojė dalės ėš 300 mėlėjuonu JAV gīventuoju kėlėn ėš imėgrontu, atvīkosiu nu Euruopas. Aple 12,9% gīventuoju īr afroamerėkėitē, daugoma anū īr kėlėn ėš vergū, atvežtū i šali XVII-XVIII omžiūs. Gīven gers šmuots žmuoniū, katrėi īr kėlėma nū Luotīnū Amerėkas ė Azėjės valstībiu.

Dėdliausė miestā
Vėita palē dėdoma Miests Valstėjė Gīvėntuoju skaitlios[1] Metruopuolėnės srėtėis vėita Gīvėntuoju skaitlios metruopuolėnie srėtie[2]
1 Niujorks Niujorks 8 250 567 1 18 818 536
2 Los Andžels Kalifornėjė 3 849 378 2 12 950 129
3 Čikaga Ilinuojos 2 833 321 3 9 505 748
4 Hiustons Teksasos 2 169 248 6 5 539 949
5 Finiksos Arizona 1 512 986 13 4 039 182
6 Filadelfėjė Pensilvanėjė 1 448 394 5 5 826 742
7 San Antonėjs Teksasos 1 296 682 29 1 942 217
8 San Diegs Kalifornėjė 1 256 951 17 2 941 454
9 Dalasos Teksasos 1 232 940 4 6 003 967
10 San Chosė Kalifornėjė 929 936 30 1 787 123
2006 m. doumenīs

Koltūra

Daugiakoltūrė šalės, katruo sogīven daug ivairiu etnėniu gropiu. Mažne vėsė amerėkėitē ė anū prabuotē atvīka i šali per pastarus 500 metu, ėšskīros vėitėnius indienus ė havajėitius, katrėi daba sodara mizerna mažoma. Vīraujontė Amerėkas koltūra īr skaituoma Vakarū koltūra, katruos pamats - Euruopas migrantu ė Afrėkas vergū atsėvežtas tradicėjės.

Pradedont XX omžiom dėdlis šmuots JAV kėna pramuonės bova sokoncentrouta Holivudė ė ano apīlėnkiesė. Dėdliuosės Holivuda kėna stodėjės sosoka daugiausē kuomercėškā nusėsekosiu fėlmu („Žvāzdiū vainas” (1977 m.), „Titaniks”(1997 m., kėtė. Šėndėi Holivuda fėlmā tuliaus duomėnou svieta kėna indostrėjės rėnkuo.

Nuors daugomā amerėkėitiu patėnk veizietė televizėjė, šalie tēpuogė ėšpuopolēriėjė Youtube. Ba internetėniu puortalu ėr interneta paėiškuos sėstemu JAV dėdlē puopoliarė īr Facebook, Yahoo, Amazon, Twitter ė Vikipedėjė.[3]

Puopolērė mozėka JAV vīsties skėrtėngā nu Euruopas tendencėju. Čiuonās mozėka paveikė afroamerėkėitiu rėtmėka ė līrėka. Pėitėnie JAV atsėrada bliozos, XX o. pradiuo Luisos Armstrongs ė Djuks Elingtons davė pradė džēzou. 19201960 m. ėškėla kantri, rėtmenbliozos (R&B) ėr ruokenruols. XX o. septėntamė dešimtmetie Bobs Dīlans ėškėlo kāp vėins poikiausiu JAV dainiu autuoriu. Džeimsos Brauns inešė glabna duovi, ka atsėrastom fank stėlios. Kėtė JAV sokortė cielam svietė žėnuomė stėlē - Hip hops ė hausos (onglėškā: House). JAV pop žvaizdės, kāp ontās Elvis Preslis, Maiklos Džeksuons e Madona palėka žėnuomās cielam svietė.[4]

Šaltenē

  1. "Accepted Challenges to Vintage 2006 Population Estimates." United States Census Bureau. Nūruoda tėkrėnta 2008-05-07.
  2. "Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates." 2005 Population Estimates. U.S. Census Bureau: 2007-04-05. Nūruoda tėkrėnta 2007-06-17.
  3. Top Websites Ranking (2023 m.)
  4. Biddle, Julian (2001). What Was Hot!: Five Decades of Pop Culture in America. New York: Citadel, p. ix. ISBN 0-8065-2311-5.

Nūruodas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Šiaurės Amerėka

Antėgva ėr Barbuda | Bahamas | Barbaduosos | Belėzos | Duomėnėka | Duomėnėkas Respoblėka | Grenada | Haitės | Huondūrs | Jamaika | JAV | Kanada | Kosta Rika | Kuba | Meksėka | Nėkaragva | Panama | Salvaduors | Sent Kitsos ėr Nevis | Sent Liusėjė | Sent Vinsents ėr Grėnadinā | Trinidads ėr Tuobags