Japuonėjė

日本国
(vieleva) (herbs)
Valstībėnis himns: Kimi ga Yo
Valstībėnė kalba	Japuonu kalba
Suostėnė	Tokėjės
Dėdliausės miests	Tokėjės
Imperatuorios	Akihito
mėnėstros pėrmėninks	Jošihiko Noda
Pluots  — Vėsos	62-a 377 873 km2
Gīventuoju  — Vėsė (2007)  — Gīventuoju tonkoms	10-a 127 433 494 337 žm./km2
BVP  — Bėndros (2006)  — vėinam gīv.	3-a 4,22 trln. $ 33 100 $
Valiota	Jena
Čiesa zuona	(UTC+9)
Liousoms -
Internets	jp
Tilipuona kuods	+81

Japuonėjė (jp.Nippon arbė Nihon 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) - Rītū Azėjės šalės, asontė tarp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītū.

Istuorėjė

Mėslėjama, ka pėrmi žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova ainu ė malaizėjėitiu-puolėnezėitiu pruosenē, priklausė australoidėnē rasē. Api 300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musiet vīkosė ėš Kuoriejės ė sosėjosė so Kuočiuosuona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajuojaus žmuoniem, atsėnešė geležėis apdėrbėma ė žemdėrbīstės paslaptis – Jajuojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis imperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivės šintoėzmė Amaterasu palėkounės. No pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr Imperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė kėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstė bodėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. 794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i Heian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-smuraju slouksnės, vuo pu Genpei vainas 1185 m. laimietuos Yoritomo Minamoto patapa pėrmo šiuogūno ė ikūrė karėni Kamakuras šiuogūnata. XVI o. salas pasėikos Onglėjės, Puortogalėjės, Uolandėjės ė Ispanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos Iejaso Tuokogavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. 1867 m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo 1868 m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio grētā bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sėstema ė karioumenė. Tuokogavos šiuogūnats tapa Japuonėjės imperėjė.

Ton sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė 1910 m. jau valdiosė bovosė Riūkiū karalīstė, Taivana, posė Sakalina, Kuoriejė. Antantės bluoka, katramė bova Japuonėjė, pergalė pėrmuojuo svieta vainuo padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė ekspanciuonėstėnė puolitėka. 1931 m. ana uokuopava Mandžiūrėjė ė sosėlaukė Tautū Sājongas pasmerkėma. Nu grēt ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so Nacėstėnė Vuokītėjė pasėrašė Antėkuomėnterna paktos.

Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojė Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās 1945 m. rogpjūtė 15 d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka uokopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Tarpatutėnio vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės kuonstėtocėjė, palē katra šalės īr čīstā pacėfėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šali īr ligė šiuolē.

Geuograpėjė

Japuonėjė

Japuonėjė – salu valstībė, asontė parsėgoldios palē Azėjės Ramiuojė ondėnīna pakrontie. Ėš rītū salas sop Ramosis ondėnīns, a vakarūs - Japounėjės, pėitūs - Rītu Kėnėjės, šiaurie - Ochuotska jūras. Tarp Huonšiū ėr Šėkoku salu ėsėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

Soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstėta ė 47 uofėcēlios admėnėstracėnios vėinetos – prefektūrs. Anuos sosėformava XIX a. pabaiguo veituo daugiau nėi tūkstontė metu egzėstavosio žemiu. Be anu, īr neuofėcialūs admėnėstracėnē veinetā - regiuonā.

Demuograpėjė

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Dabar mizernā aug imėgracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pietrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu susitelki rītinie šalėis dalie, katruo īr bavēk vėsė dėdliausi miestā.

Akuonuomėka

Krūvuo so JAV ėr ES, Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegu. Japuonėjes akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inuovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla pasėikėmā.

Nūruodas

• Hanami Web – Inside Japan (tėnklopis onglu kalba)
• Japan information network (tėnklopis onglu kalba)