Juozas Balčikonis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška

Juozas Balčikonis (žem. Jozė Balčėkuonis) (1885-1969) − lietoviu kalbėnīnks. Gėmė Ėrėškiūsė (liet. Ėriškiai, Paneviežė raj.) 1898-1906 m. muokies Paneviežė realėnie gimnazėjuo. 1918-1920 m. Paneviežė vīru gimnazėjės, vo 1920-1924 m. Paneviežė muokītuoju seminarėjės direktuorios.

J. Balčėkuonis bova ėštikėmiausios ėr veikliausios J. Jabluonskė darbūn tesies. 1933-1936 m. solasėjė ėr ėšleida J. Jabluonskė raštus. Pu K. Būgas smertėis (1924 m.) 1930-1952 m. J. Balčėkuonis „Lietoviu kalbuos žuodīna“ vīriausiosis redaktuorios. 1944-1952 m. Lietoviu kalbuos institota direktuorios. Nū 1944 m. pruofesuorios, nū 1946 m. Muokslu Akademėjės akademėks. Sokaupė artė dvijūn milijuonu lapieliu žuodīna kartuoteka, ožrašė keliuoleka tūkstontiu žuodiu ėr sakėniūn ėš gīvuosės ruodas, daug vėituovardiu ėr liaudės saugiu („Droskėnīnku dainas“, 1972 m.). Paskelbė straipsniu lietoviu kalbuos ėr kalbuos istuorėjės, kalbuos koltūras klausėmās ėr kėtūn darbūn. J. ėr V. Grėmu, V. Haufa, Š. Pera, H. Andersena pasaku, Dž. Svėfta kūrėniūn pargoldītuos.

Palaiduots Ėrėškiūsė.