Kėnu-tėbetėitiu kalbas

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Kėnu-tėbetėitiu kalbas – kalbū šeima, katra sodar aple 250 Rītū Azėjuo vartuojamū kalbū. Vogol besėrokoujantiu skaitliu ta šeima nosėleid tik indėeuruopėitiu kalbuom. Dėdlės dalies tū kalbū savībė īr tuonā.

Ekspansėjės pruocesė kėnu-tėbetėitiu kalbu šeima sosėskaid i trės šakas:

• kėnu
• tėbetėitiu-mjanmu,
• Jenisiejous ostiaku

[taisītė] Klasėfėkacėjė

• Kėnu kalba (tuos tarmies dažnā laikuomas atskėruom kalbuom) ė anai artėma donganu kalba
• Tėbetėitiu-mjanmu kalbas (Tėbetėitiu-birmėitiu kalbas):
  • Kamarupu (rokounamas Šiauries Rītu Indėjuo)
    • Kokiu-čėnu-nagu kalbas
    • Abuoriu-mėriu-daflu kalbas
    • Buodu, garu kalbas
  • Hėmalaju
    • Mahu-kėrantiu kalbas (ėskaitont nevaru ė magaru kalbas)
    • tibetėitiu-kinaūru kalbas (ėskaitont tėbetėitiu ė lepčiu kalbas)
  • Kiangu (tangotu) kalba
  • Kačinu kalba
  • Luolu, mjanmu ė nasiu kalba
  • Kajinu kalbas (karenu kalbas)
  • Baju kalba