Kristėjuons Donelaitis
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Kristėjuons Donelaitis (lt: Kristijonas Donelaitis, 1714-1780 m.) - dvasininks, gruožėnes lietuviu literatūras pradininks ė klasiks.
[taisītė] Biuograpėjė
Donelaitis gėmė 1714 metās Mažuojo Lietuvuo, Nadrovuos žēmes Lazdinieliu kaimė. Aple 1731 metus istuojė i Karaliaučiaus katedras mokīkl. 1976-1740 metās Karaliaučiaus universitetė studijava teuoluogėjė, lonkė lietuviu kalbuos seminaros.
1740 - 1742 metās dėrb Stalupienu mokīklas muzikas muokītuojo. Nu 1742 metū mokīklas vediejo. Nu 1743 metū lig pat mėrėm Donelaitis bov Tolminkiem konėgs.
Pagrindin sau dar "Metus" Donelaitis rašė 1765 - 1775 m. Pats Donelaitis sau kurības nespausdėna. Pėrmasis Donelaite raštū leidies bova L. Rieza.
[taisītė] „Metā“
Kristėjuona Donelaitė „Metū“ īžonga (ėš „Pavasarė lėnksmībiu“) žemaitėškā:
- Jau saulelė viel atkuopdama budėna svieta
- Ė žėimuos šaltuos triūsus pargriaudama, joukės,
- Šaltiu pramuonės su ledās sogaišti pagava
- Ė putodams snėigs vėsor i nieka pavirta.
- Ton laukus uorā drungni gaivindamė gluostė
- Ė žuoleles vėsuokias ėš pasmėrosiu kvėitė.
- Krūmā so šilās vėsās ėšsėbudėna keltėis,
- O laukū kalnā so kluonēs pametė skrondas.
- Vislab, kas rudens bjaurībie pasmirė kriuokdams,
- Vislab, kas ežerė gīvendams peržėimavuojė
- A pu sava kero par žėima bova mėiguojis,
- Vislab ton polkās ėšlinda vasara svēkintė.
