Lietovuos statotā

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Lietovuos statotā

Lietovuos statotā – trīs teisėniu duokomėntu rinkėnē, sokortė XVI omžie, apėbriėžė LDK teisėnės sėstemas pagrinda lėg 1840 m.

  • I Lietovuos statots (1529 m.), itvėrtėna puonu prėvėljės
  • II Lietovuos statots (1566 m.), iteisėna luomėnės refuormas, ifuormėna bajuoru atstuovavėma Seimė, renkamus bajuoru žemės teismus.
  • III Lietovuos statots (1588 m.), papėldīts - bova pats platiausės ė truopniausės statots.

Statotā padarė ītakuojėma svetiuom šalims, pavīzdiou, vagol III Lietovuos statota bova ėšdėrbts 1649 m. Rosėjės Suobuora teisīns.

I Lietovuos statots[taisītė]

I Lietovuos statots (dėdėkėšks), 1529 m. anon ėšdėrba vagol Puonu tarības inėcētīva.

Lietovuos statota sodara 13 skīriu (244 straipsnē), katrūs aprašuoma LDK puolėtėnis soriedīms (I–III skīrē), teismū sėstema (IV skīrios), prėvatiuos nusavībės teisė (V–X skīrē), baudamuojė teisė ė baudamasis pruocesos.