Ožgavienės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Žemaitėška Ožgavieniu kaukė

Ožgavienės īr senuovėnė baltu švėntė, katra īr švėntama lėkos 7 savaitiem lėgė Velīku (ton gaunas terp vasarė 5 ė kuova 6 dėinū). Senuobie bova švėntamas vėsa savaitė, pradedont nu sekmadėinė. Ožgavieniu idiejė - žėimuos, vėsa bluogė ėšvarīms, pavasarė šaukėms, vaisingoma žadėnėms, skalsuos ė gausoma skatėnėms. Ožgavienės paskotėnė mēsiedė mienesė dėina.

Žėima varuoma kaukietu žmuoniū šielsmo, Lašėnėnė ė Kanapėnė dvėkuova, žėimuos čiūčelas Muorės (dā vadėnama Kuotrė) sodegėnėmo, kėtor bova skondėnama. Par Ožgavienės īr nuognē svarbē suotē prisėjiestė: tradėcėnē jiedē īr blīnā ė šiopėnīs. Nomus aplonkontīs tor būtė pavaišintė. Diel tuo vākā parsėrėngė̄ obagās, žīdokās, čėguonās, ivairiausēs babaužēs, vuožėm, meškuom ė kėtuokēs biesās keliaun pu nomus ė praša jiedė arba pėningū.

Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsauguotas Žemaitėjuo.