Pėitū Kuoriejė
|
|||||
| Pėitū Kuoriejė žemielapie | |||||
| Valstībėnė kalba | kuorėjėitiu | ||||
| Suostėnė | Seulos | ||||
| Dėdliausis miests | Seulos | ||||
| Valstībės vaduovā | No Munchiuons
Prezidentas
|
||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
98 480 km² (106) 0,3% |
||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
48 846 823 (24) 496,01 žm./km² (10) |
||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2006 (progn.) 1 180,00 mlrd. $ (11) 24 200 $ (33) |
||||
| Valiota | Pėitu Kuorėjės vuons | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +9 - |
||||
| Liousoms Paskėlbta
|
nuo Japuonėjės 1945 rogpjūte 15 |
||||
| Valstībėnis himnos | Pėitu Kuorėjės himnos | ||||
| Interneta kuods | .kr | ||||
| Šalėis tel. kuods | 82 | ||||
Kuorėjės Respoblėka (Pėitu Kuorėjė) – valstībė rītu Azėjuo, pėitėnie Kuorėjės posiasaliuo dalie, seniau bovusiuos vienėngos Kuorėjės pėitėnie dalis. Robežioujas so Šiauries Korėjė, ožėmonte šiaurėne posiasale dalė.
[taisītė] Akanuomėka
Pėitū Kuoriejė īr dėdlē magtīngas, ėnuovacėjuomės pagrīstuos akanuomėkas šalės, katruo dėdlė dalės žmuoniū dėrb aukštū teknuoluogėjū dėrbībuo.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešas | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitu Kuorėjė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiauries Kuorėjė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
 |
Šėts geuograpėnis straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat prėsėdietė pri Vikipedėjės papėldīdams anā. |
.svg){kind=link}