Prancūzėjė

République Française

(Platiau) (Platiau)
Valstībėnė kalba	prancūzu
Suostėnė	Parīžios
Dėdliausis miests	Parīžios
Valstībės vaduovā	Nicolas Sarkozy Prezidėnts François Fillon Mėnėstros pėrmėnėnks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	643 427 km² (41) 0,26%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (purogn.)  - Tonkoms	62 752 136 (20) 97,53 žm./km² (76)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīventuojui	2006 (pruogn.) 1 871,00 mlrd. $ (7) 30 100 $ (23)
Valiota	Euras
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC+1 (CET) UTC+2
Liousoms ikorta	Verdena taika 843
Valstībėnis himnos	Prancūzėjės himnos
Interneta kuods	.fr
Šalėis tel. kuods	+33

Prancūzėjės respoblėka, Prancūzėjė (pranc. République Française, La France) īr šalis Euruopuo, ES ė NATO narė. Prancūzėjės krontus skalouna Atlonta vuondenīns ė Vėdoržeme jūra. Pėitūs rėbuojas su Ėspanėjė, šiaurie su Vokėitėjė, Belgėjė, Lioksembrogo, Šveicarėjė, Monako, Andora, vuo rītūs - so Italėjė. Dėl terėtuorėjes fuormas patīs prancūzā sava šal' kartās vadėn šešiakampio (L'Hexagone).

Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš franku, vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnes Prancūzėjės terituorėjuo pasėruodė ė anuo ožvaldė pu Vakarū Ruomas Ėmperėjes žlogėma.

Istuorėjėė

Pėrmė̄jė rašītėnē šaltėnē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terituorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu Žalvare omžiaus dabartėnes Prancūzėjes terituorėjė bova apgīvendinta galu (keltu).

I. o. pr. Kr. vėdorie Galėjė ožkariava Ruoma, no V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė patapa pagrėndėnė Frankū valstībes dalė.

Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė užjiem terituorėjė, panašė i dabartėnes Prancūzėjės. Nu X. o. šales praded vadintėis Prancūzėjė. Lig XII o. vėdore šalie vīrava feodalinis sosėskaldīms.

1337 m. prasidiejė Šimtmetėnis kars, katras so pertraukuom troka beveik 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstietė Žana d'Ark. Tas kars bova paskutinis karaliaus Karuole VII žėngsnis vėinėjontė Prancūzėjė - išvėjos onglūs iš Prancūzėjes žėmiū bova galotėnā pripažinta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnes savėmuones jausmos. Kars pasibėng 1457 m.

1792 m. ivīk Dėdliuoji Prancūzėjės revuoliocėjė per katruo šales patapa respoblėka. 1799 m. valdže i sava ronkas pajiem Napoleuons Buonaparts, katras mėgėna ožkariautė vėsa Euruopa.

Puolėtėnė sėstėma

Dabartėnė kuonstitucėjė bova priimta 1958 m. rogsiejė 28 d.

Istatimū leidžiamuoji valdžia - Naciuonalėnė Asambliejė (Assemblée Nationale), katruo dėrb 5 metū kadencėjė išrinktė depotatā. Dales istatimū leidžiamuoses valdžios prėklausa Senatou.

Geuograpėjė

Prancūzėjē budingė baisē ėvairos kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontes lėgumū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėj skalaun Šiaures jūra ė Atlonta vandenīns, baigont kalnū grondiniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (Alpės), kor īr aukščiausė Euruopas vėršokalnė - Muonblans (4810 m).

Tarp šiū kraštuovaizdiū isiterposes līgomas ė kalnā, tokėj kāp Cėntrinis masīvs a Vuogiezā ė iš anū ištekunčiū opiū baseinā - Luaras, Ruonas, Garuonas ė Senas.

Administracėnis soskėrstīms

Prancūzėjė soskīrstīta i 22 žemīnėnes Prancūzėjės ragijuonus (région de France métropolitaine) ė 4 užjūre regijuonus (régions d'outre–mer). Regijuonus sudara 100 departamėntū. Tep pat īr kuolektīvėnes terituorėjės (Collectivités territoriales) bei pėitėnes ė antarktikas terituorėjės.

Žemīna terituorėjės:

• Akvitanėjė (Aquitaine)
• Aukštotėnė Normandėjė (Haute–Normandie)
• Bretanė (Bretagne)
• Borgundėjė (Bourgogne)
• Cėntros (Centre)
• Elzasos (Alsace)
• Franš-Kontė (Franche–Comté)
• Il de Fransos (Île–de–France)
• Kuorsika (Corse)
• Langedoks-Rusijuons (Languedoc–Roussillon)
• Limuzens (Limousin)
• Lotaringėjė (Lorraine)
• Luaras krašts (Pays–de–la–Loire)
• Overnė (Auvergne)
• Pikardėjė (Picardie)
• Provansos-Alpes-Židruoji pakrontė (Provence–Alpes–Côte d'Azur)
• Puatu-Šarants (Poitou–Charentes)
• Ruona-Alpes (Rhône–Alpes)
• Šampanė-Ardienā (Champagne–Ardenne)
• Šiaurė-Pa de Kalė (Nord–Pas–de–Calais)
• Vėdore Pirienā (Midi–Pyrénées)
• Žemotėnė Normandėjė (Basse–Normandie)

Ožjūrė departamėntā (Départements d'outre mer):

• Gvadelopa,
• Prancūzėjes Gviana,
• Martinika,
• Rejunjuons.

Akuonuomėka

Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp ketvėrta vagol dīdli svietė, pu JAV, Japuonėjės ė Vuokītėjės. Svieta Prekības Uorganėzacėjės doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apimtis 2003 m. ožiemė 5 vėit.

Prancūzėjė ožem 2 vėit vagol torėstu skaitlio - šali per metos aplonka aplė 77 mln. torėstu.

Demuograpėjė

Nu priešėstuoriniū laikū Prancūzėjė bova prekības, mėgracėjū ė isiveržėmū krīžkeliē. Ketores pagrėndėnes Euruopas etnėnes gropes - pruokeltā, keltā (galā ė bretuonā), luotīnā ė germanā (frankā, borgundā, vikingā, vestguotā) maišies tarposavie. Be tuo nu XIX o. prasidejė nauja mėgrantū banga, daugeusē anėi bova italā, ėspanā, belgā, puortugalā, lėnkā, armienā, tep pat žīdā iš Rītū Euruopas.

Pu Untruoj pasaulėne kara prasidejė ganietėnā dėdėlė imigracėjė ėš Tretiuojė pasaule šaliū, īpatingā daug prietėliū atvīka iš buvusiū Prancūzėjės koluonėju. Vėsuos tuos immigracijū bangas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereuotips. Pažīmietėna i tas, ka imigrantā iš kėtū Euruopas valstībiū daug greičiau integrounas i valstībes ekonuomini, koltūrini bei suocialini gīvenėm, nei Tretiuoje pasaule šaliū atvīkėlē.

Vagol gīventuojū skaičio Prancūzėjė užjem tret' vėit Europuo pu Rosėjės ė Vuokėtėjės.

Katalėkā sudara aplė 80 %, musulmuonā 5–10%, pruotestantā 2 %, žīdā 1 % gīventuojū.

Prancūzėjės simbuolis - Eifele buokšts Parīžiou

Koltūra

Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė svarbiausiū Euruopas koltūrū. Prancūzėjės koltūrėnes puozicėjės bova iškėvuotas da vėdoramžes. Īpatingā Prancūzėjės koltūrinis vaidmou sostėpriejė XVII o., katras Europuo laikuoms Prancūzėjės omžio. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsa Euruopa diktava madas ė taisīklės (beje, maduos, tēpuogė ė mena repotacėjė, Parīžios sėkmingā išlaika lig pat šiū dėinū). Būtent toukart prancūzū kalba patapa vėsū cėvėlizoutū aristuokratū, dėplomatū ė paprasčiausē ėšsėlavėnusiū prietėliū bėndravėma kalba.

Ė šėndėin Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklū - nu ruomantėkas lig muodernėzma. Prancūzėjės intelektualinis gīvenėms klest jau nu XVIII o. enciklopedisū laikū. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdėles reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos pradininko tapa Kluodas Muonė (Cloude Monet). Žimiausis anuo paveikslos - „Ondėns lelėjes“.

Prancūzū literatūruos ėstuorijuo vielgi gauso pasaulėne garsa pavardžiū. Užtenk pamėnavuotė „Trijū muškietininkū“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio Aleksandr Diuma, „Parīžiaus katedras“ autuorio Viktuor Hugo arba „20 000 mīliū pu vuondėnio“ autuorio Žiuli Vern.

Nūruodas

• Oficiali Prancūzėjės Prezidėntūras svetainė (onglu, ėspanu, prancūzu ė vuokītiu k.)
• Internetėnė svetainė aplė Prancūzėjė (onglu, ėspanū, prancūzu ė vuokītiū k.)
• Prancūzėjės gėds: infuormacėjė torėstams (onglu k.)
• Internetėnė svetainė aplė Prancūzėjės koltūr (prancūzu k.)
• Prancūzu koltūras cėntrs (lietoviu ė prancūzu k.)
• Prancūzėjės ambasada Lietovuo

---