San Marėns

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
Serenissima Repubblica
di San Marino
San Marėna vieleva San Marėna herbs
(Platiau) (Platiau)
San Marėns žemielapie
Valstībėnė kalba italu
Suostėnė San Marėns
Dėdliausis miests San Marėns
Valstībės vaduovā Valeria Ciavatta
Luca Beccari
kapėtuonā regentā
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
61 km² (188)
0%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (pruogn.)
 - Tonkoms
 
29 251 (188)
479,52 žm./km² (12)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2004 (pruogn.)
0,85 mlrd. $ (174)
34 100 $ (12)
Valiota Euros (€, EUR)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+1
-
Liousoms
-
301 m. rogsiejė 3
-
Valstībėnis himnos San Marėna himnos
Interneta kuods .sm
Šalėis tel. kuods 378

San Marėna Respoblėka) it. Serenissima Repubblica di San Marino) - nedėdlė valstībė Euruopas pėitūs, apsopta Italėjės.

Istuorėjė[taisītė]

San Marina ikūrė krėkštiuonės akmenskaldės Šv. Marinus 301 mūsa eras metās. Vėdoromžēs Italėjė bova sosėskaldžios i stėprios miestos-valstībės - kāp Venecėjė, Fluorencėjė. Tuos šalelės pu tropotoka isiliejė i dėdesnės terėtuorėjės, vuo San Marėns ėšlaikė savaronkėškoma. San Marėna valstībė īr pėrmuojė svieta respoblėka.

Puolitėnė sėstema[taisītė]

San Marėnė vīraun daugpartėnė demuokratėjė.

Admėnėstracėnis soskīrstīms[taisītė]

San Marėns soskėrstīts i devīnės savėvaldībės (castelli) - pu vėina kuožnam miestaliou.

  1. Acquaviva
  2. Borgo Maggiore
  3. Chiesanuova
  4. Domagnano
  5. Faetano
  6. Fiorentino
  7. Monte Giardino
  8. San Marino (live view)
  9. Serravalle

Geuograpėjė[taisītė]

Isėkūrės šiaurės Italėjuo, rītėniamė Apenėnu kalnīna šlaitė. Netuolėj - Rimini koruorts. Aukščiausės tašks - Monte Titano (749 m.).

Klėmats - vėdotėnis, šėltas vasaras, švelnės žėimas.

Tretė nu gala Euruopas valstībė vagol dėdoma - mažesnės īr tėktās Vatikans ė Muonaks.

Ekuonuomėka[taisītė]

Toriedams mažā gamtėniu ėštėkliu, San Marėns vėsėškā priklausa nu klestėntē torėzma:

Darba jiega vagol pruofesėjė (2000 m.) Žemės ūkis 1%; Pramuonė 42%; Paslaugas 57%.

Inflēcėjė (2001 m.) 3,3%

Biodžets Aplė 400 000 000 duoleriu.

Koomonėkacėjė[taisītė]

Laidėnė telipuona nauduotojē (2002 m.) 20 600

Muobėliūjū telipuonū nauduotojē (2002 m.) 16 800

Interneta vartuotojē (2002 m.) 14 300


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė