Vėncos Mīkuolaitis–Putėns
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Vėncos Mīkuolaitis–Putėns (1893 m. sausė 6 d. Pėluotėškē – 1967 m. bėrželė 7 d. Kačergėnė) īr XX omžiaus pradiuos lietoviu poėts ė pruozėninks. Onsā īr nuogniausē žėnuoms sava sėmbuolėstėnēs eilieraštēs ė ruomano „Altuoriu šešielī“.
Putėns muokės Marėjampuolės gėmnazėjuo, paskum 1909 m. istuojė i Seinu konėgū senminarėjė. 1918 m. ėškeliava i Šveicarėjė ė Fribūra onėversėtetė stodėjava fėlosuopėje ė mena istuorėje. 1923-1929 m. Lietovuos onėversėtetė diestė literatūra. Paskum lėgė 1943 m. dėrba Vėlniaus onėversėtėtė.
Patīs žīmiejė Putėna kūrīnē īr:
- Eilieraštiu rėnkėnīs „Terp dvėjū aušrū“. Eilieraštiams būdings sėmbuolėzmos, gamtuos muotīvā, žmuogaus santīkis so svieto
- Ruomans „Altuoriu šešielī“. Tas īr patsā pėrms lietoviu psicholuogėnis ruomans. Anamė īr gvėldenamas konėgīstės, gīvenėma kelė, mena liousoma biedas.
