Vītauts Dėdlīsės

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: navėgacėjė, paėiška
LDK Vītauta valdīma pabėguo

Vītauts (Vytautas, 1350-1430) - Lietuvuos dėdlīsės konėgaikštis (1392-1430). Vėins ėš žīmiausiu Lietuvuos valduovu. Traku konigaikšte Kēstote ė Bėrotes sūnos.

1382-1392 m. dėl atimtuos tėvonėjes kovuodams su Skėrgaila bei anuo manipolioujamo Jogaila, do kartus pasinauduoj križiuočiu karėne parama ė do kartus anus ėšdave. 1392 m. išsikovuojė LDK titol ė teisi valdīt LDK "vīriause kunigaikšte" Jogailas vasals.

1410 metu lėipas 15 dėina Žalgėre mūšie vadovava jongtėnē Lietuvuos ė Lėnkėjes kariuomene; pu ton mūše bova pasirašīta Torunes taika, Žemaitėjė bova prėpažinta Lietova lėge Vītauta ė Jogailas smėrtėis. 1422 m. pu da vėin Vītaut ė Jogailas žīge ī Prūsėje bova sudarīta Melna taika, katro Vuokietiu ordins atsisak vėsu teisiu ī Žemaitėjė.

1429 m. sausė Lucka suvažiavėmė Vokietėjes imperatuorios Zigmants Liuksemburgietis pasiūl Vītautou vainėkoutėis Lietuvuos karalio. Karūnavėm iškilmes bov numatytas 1430 m. rugsiej 8, bet anuos neivyk nes Lėnkėjes dėdėkams Vokietėjes i Lėnkėjes pasienie sulaikios ī Vėlnio gabenam karūna ė atitininkamus dokumėntus. Toukart bova numatīta kėta karūnavėm data, bet vėsus planus sujauk netikieta Vītaut smertės (1430 m. spalė 27 d.).

Valdont Vītautou Lietuvuos Dėdliuojė Kunigaikštīste turieje dėdleuse terėtorėjė par vėsa istuorėjė.