Vėlnios
| Vėlnios | |
|---|---|
| Valstībė: | Lietova |
| Savėvaldībė: | Vėlnious miesta savėvaldībė |
| Giventuojē (2010): | 560 190 |
Vėlnios (liet. Vilnius) īr Lietovuos suostinė. Miests ėkurts dviejū ōpiū — Neries īr Vėlniuos sankituo. Mieste gīven aple 560,2 tūkst. žmuoniū (2010). Vėlnios īr katalėkū arkivīskupīstes centrs īr nu 1579 m. oniversitiėtėnis miests. Vėlnious miestā savivaldībe īr vienintelė Lietuvo, goluontė par do miestos (Vėlniū ė Grėgėškes).
Torėnīs |
Istuorėjė[taisītė]
Vėlnios pėrma lėika pamėnavuots rašītinius šaltinius XII o., 1321 m. palėka žėnuoms pu konėgaikšte Gedėmėna 1323 m. rašīta laiška pėrklem. 1387 m. Jogaila suteik Vėlniou Magdeborga teises. Miesta herbė nu sena vaizdouts šv. Kristofuors, katras īr ė dabartėnemė meista herbė.
Nu 1920 lėgė 1939 metū prėklausė Lėnkėje, bat prasidiejos II pasaulėnem karou apėntās atitek Lietovā.
Koltūra[taisītė]
Senamiestis[taisītė]
Vėlniaus senamiestis 1994 m. itraukts ė UNESCO svieta pavelda saraš. Čė ėšlėkė nemažā autentėškū XIV-XIX a. pastatu.
XIV a. miestou pletontėis susiformava dabartėnė Ruotošes aikštie. Ana dominava miesta planė ėr ėšrīškėn anuo radialėn sandar. XV-XVI a. spartē statītė gotėkėnē plītū mūr pastatā: prancėškuonū, bernardinū, domininkuonū vienuolīnū ansamblē, naujėjē pirkliū gildijū pastatā, Lietuvuos gotika būdingas arkitektūras stačiatikiū cerkves. Vėlnios dėl sava unikalaus kraštuovaizde ėr arkitektūras laikuoms vėina gražiausiu Europas suostėniu.
Kult pastatā[taisītė]
Miestė ėšlėka nemažā (aple 30) ovariū stiliu bažninčiū. Garseuses ėš anū Šv. Onuos bažninčė ė Vėlniaus arkikatedra bazilika.
Ba katalėkėškū bažninčiu tēp pat īr ė kėtu relėgėju švėntuoviū. Vėlniou īr net 23 vienuolīnā, daugiau nego bet kor kėtor Lietuvuo.
Vėlniaus universitets[taisītė]
Vėlniaus universitets ėkorts 1579 m. ėr īr vėins seniausiu universitetu Europuo.
-
Gedimina tornis - Vilnios simbols
-
Kaliedu eglotė Vėlnio pri katedras 2007 m.
-
Kaliedu eglotė Vėlnio 2007 m.