Žvakė (laukūs)
(Nusokta ėš Žėborėnis)
Žvakė aba ognės, mėtuoluogėjuo kāp žėborėnė, žėborėnis (luotīnėškā: ignis fatuus) ī pamieklėška basisbastontė šalta lėipsna, katrou būktās galam ožveizietė naktėis čieso, tonkiausē medies, liūnūs, prī ondenė. Rokounama, ka tas ī žėborėnis, katros nuor paklīdintė nakti vākštontius žmuonis. Tas būktās ī pamieklė, biesos, nečīsta aba nekrėkštīta vāka dūšė. Da žmuonis liuob sakītė, ka ognės ruodas tou vėituo, katruo tortā ī pakavuotė (jēb ognės balta tāp cėdabros, jēb rauduona tāp auksos).
Muokslėškā tas nie ėšaiškėnts rēškėnīs. Būktās žvakės gal ruodītėis diel liūnūs ēnontiu metana aba kėtuokiu doju, būktās tas ī švėitontīs kremplē, švėtvombuolės aba kėtuoki švėitontīs gīvatā.