Žėima

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Paršuoktė i: naršīms, paėiška
Medė žėimuo čieso
Žėima Okraėnuo (XIX o. abruozdielis)

Žėima ī vėins ėš ketoriū metu laikū vėdotėnė klėmata joustuo. Ana ėšsiskėr žemesnė uora temperatūra ė trompesniem dėinuom nē kėtūs metu laikūs. Tuoliau nu posiaujė tonkē ėškrent snėigs. Laikuoma īr, ka žėima trunk groudė, sausė ė vasarė mienesēs, bet ėš tėkra šalti uorā atēn kuožnās metās skėrtingā: sīkēs šalta būn jau spalė pabonguo aba lapkrėsti, vuo sīkēs ciela žėima būn kāp rodou.

Vagol uora skaituoma, ka žėima prasided kumet vėdotėnė uora temperatūra nukrent žemiau kap 0 °C. Tas Lietovuo paprastā liuob nutėktė spalė pabonguo, bet paskotėnēs metās šėloma laikuos lėgė groudė. Tēpuogi, žėima žemė sokausta šalmenē (paprastā tas liuob būtė nu groudė vėdorė), praded snėgtė ėr atsirand snėiga pakluodė (nu groudė pabonguos). Pu Kaliedu, par katras būn patės trumpiausės metu dėinas, prasided vėdoržėimis. Žėimuos pabonguo praded tėrptė snėigs, pašals ė tāp atēn pavasaris.[1]

Lietovuo žėimuos uorā bū nuognē vairi: būn ė dėdliū speigū, ė tonkiū atdriekiu. Speigā laikas kāp atēn šaltė uorā nug žėimiu posės. Jēb vies nug jūrės posės, tāp tonkē sning, drimb šlapdraba, būn pūgas, apskards, daba tonkē ė līn. Par vėsa Lietova žėima būn skėrtinga; prī jūras laikas šėlts uors, snėiga mažā, tonkē pūt dėdlis vies, Žemaitėjuo ėškrent daug snėiga, šaltis nie nuognē smarkos; Vėdorė, Šiaurės Lietovuo, Sovalkėjuo snėiga mažiau, vuo Aukštaitėjuo ė Dzūkėjuo snėiga būn daug ė speigs pasėtaik tonkē.

Žėima īr ė gomtuos atėlsė čiesos. Daug paukštiu rūšiu ėšskrend i pėitus, palėik tėktās tuoki paukštē kāp varnas, žagatas, žīlės, žvėrblē, snėigenas, kiekštā, genē, pūtės, katrėi geb rastė jiedė kāp nėiks neaug. Vėsė šaltakroujē ė kāp katrėi šėltakroujē gīvē (meškas, ežē, barsokā) ožmėig žėimas mėigou. Vėsė augalā (skīros pošis, eglės ė ieglius) pamet sava lapus prīš žėima ė patiuos žėimas čieso nebaug. Dėdlis speigs gal' apšaldītom kāp katrus augalus, īpatingā jēb anėi ī kėlėma ėš pėitū kraštū. Pu stuoro snėigo gal' sošostom žėimkentē. Tēpuogi, ont stuora snėiga žuoljiedėm žvieraliam sonko rastom jiedė. Diel tuo, daugoms žvieriū ēn artiau žmuoniū, kor lengviau rastė jiedė – paukštokā sokas aplinkou lesīklas, kūtės, truobas, stirnas, elnius galam pamatītė laukūs šalep suodu, kor anėi rand šėina, palėktū daržuoviu.

Eskėmė ė vāks so kailėnēs

Žėima nug senuobės īr īpatings čiesos žmuogou. Diel šalta uora žmuonis dėdliuojė dali sava laika liuob būtė nomūs. Dėdlē svarbo žėimā torietė ožtektėnā jiedė ė malku. Par vasara ė rodeni gauts jiedis liuob būtė atėdē kieravuojams, seikiejams, ka ožtektom lėgė pavasarė, tūdie lėgė Kaliedu liuob laikītės pasnėnka. Vėsos gīvenėms liuob soktėis aplėnkou kruosni žėima (tūdie ī ė tuokė mīslė: vasara muolis, vuo žėima bruolis); anon kūrentė par vėsa vasara ė rodeni ī roušiamas malkas. Diel šaltė, snėiga, pūgū, viepūtėniu par žėima žmuonis liuob retiau kortās keliautė: jēgo būtėnā liuob rēktė, tūmet liuob kinkītė arklius i ragės. Par žėima liuob būtė svarbo ė gīvolēs rūpintėis ka nesošaltom, ka suotūs būtom, nes anėi žėima leid kūtie ė jied par vasara padėrbta šierala. Ka nesošaltom, žėima liuob būtė dėdlē svarbo pasrūpintė šėltās apriedās: pagrindėnē žėimas apriedā ī kailėnē, žeimišks pluoštios (mėlėnė), keporė, šalėks, pirštėnės, vailuokā.

Žėimuos žars. Žėima dėinas būn nuognē trompas
Apčerkšnījė̄ laukā

Dūšėškā žėima ī tēpuogi īpatings čiesos – tas īr svieta smertėis, mėiga čiesos, patsā tomsiausis mets. Ožtatās vierīta, ka nug ėlgiu ont svieta atēn vielės, vieliuokā, tūdie tou čiesou liuob nebūtė dėdliū smagībiu (nē dainiu, nē vakarošku), vuo žmuonis sosė̄jė̄ badėrbont liuob rokoutė sekmės, mintė mīslės, minklės, darītė muonus. Patsā svarbiausis čiesos žėimuo ī Kaliedas. Kāp tas ī patė ėlgiausė naktės par metus, tāp tou čiesou ans, smiertėis sviets ī artiausē, tūdie par Kūčiū nakti liuob būtė svarbo pasuotintė vielės, ka anas givėm neprėdarītom ėškadas, ka nėika nepasėmtom pas savėi, ka sviets apent grīžtom i švėisa. Čiesos nug ėlgiu lėgė Kaliedu ī laiks apmīslėtė savei, sava dūšė, sava svieta, nosleistė ė dūšės tomsa ka apent gimtė švėisuop ė Dievuop. Vuo nug Kaliedu, kāp dėina apent ėlgie, dūšiu, veliuoku sviets traukias atgal. Pu Kaliedu prasėded Naujė̄jė metā, sviets ėš tomsuos, šaltė randas apent. Žėimuos pabėinguo būn Ožgavienės – par anas rēk ėšvarītė veliuokus, vielės ėš šėtou svieta, nes sogrīžt švėisa ė gīvībė.

Dabartėnie gadīnie žėimuos rēkšmie žmuogou somažiejė – alektra ėšstūmė tomsa, šėldīma sėstėmas leid gīventė šėlta nevākštont aplink kruosni, diel jiedė kieravuojėma teknuoluogėju ė īvežėma ėš šėltū kraštū par vėsou žėima gal jiestė švėižė jiedi, mašėnu ēsms vīkst nepaliaujamā.

Šaltėnē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Tarybų Lietuvos Enciklopedija, t.4, psl. 673


Metū laikā
Žėima | Pavasaris | Vasara | Rudou