Baimė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Baimės)
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Baimė (baugoms) īr čīstā prīgimts jausmos, ēnons ėš savėsaugas instīnkta. Ksp īr aprašīta, ana apsauguo nu nerēkalīngas rėzėkas, vuo baimė prarastė artėmus žmuonis sāded ėšlaikītė rīši so anās, pastuovoma. Kūmet baimės, pavīzdiuo, baimė prarastė darba, vert geriau dėrbtė ėr tuobolėntėis. Nuors bikatra baimė, jēgo ana īr par dedlē stipri, tamp patoluogėnė (nesvēka) ėr vėituo tuo, ka padietom geriau prītaikītėis aplėnkuo, praded tam trokdītė.

Patoluogėnės baimės īr dedlē īvairės. Psikiatrėjės vaduovūs aprašīta daugiau kāp 300 baimiu rušiū. Anuos gal būtė ėr sosėjosės, ėr nesosėjosės su savėsaugas instīnkto. Pavīzdiou, baimė sosėrgte viežio, vadėnama kancerofuobėjė, īr pardieta kuožnam būdīnga baimė. Nuors grafofuobėjė, rāšėma baimė, kūmet žmuogos bėjė paėmtė i ronkas rašėma prīmuonė, daugeliou īr nasoprontama.

Tonkiausē sotīnkamas baimės īr tanatofuobėjė (baimė nūmėrtė), nozofuobėjė (nesvēka baimė sosėrgtė naėšgīduoma lėga), niktfuobėjė (tomsuos baimė), agorafuobėjė (erdvies, atvėrū vėitu baimė), klaustrofuobėjė (onkštū, oždarū vėitu baimė), mizofuobėjė (nesvēka baimė nusitēpte arba užsikriėste mėkruobās).

Tonkės īr vadėnamas socialėnės fuobėjas, kumet žmuogos bėja rokoutėis audėtuorėjē, laikītė egzāmenos a net būtė vėišuos vėituos, valgītė kitėms veizontėis.

Jēgo baimės pagrīnds īr gėlomėnē pasamuonėnē procesā, tūmet taikuoma psikoterāpėjė.