Egėpts

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
جمهورية مصر العربية
Egėpta vieleva Egėpta gerbs
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Bilady, Bilady, Bilady
Egėpta padietės
Valstībėnė kalba Arabu kalba
Suostėnė Kairs
Dėdliausės miests Kairs
Prezidėnts Abdel Fattah el-Sisi
ministros pėrmėninks Moustafa Madbouly
Pluotībė
 — Vėsos
30-a
1 001 449 km2
Gīvėntuoju
 — Vėsė (2007)
 — Gīvėntuoju tonkoms
?-a
77 498 000
74 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2006)
 — vėinam gīv.
29-a
329,791 mlrd. $
4836 $
Valiota Egėpta svars
Čiesa zuona (UTC+2)
Liousoms
-JK
1922 m.
Internets eg
Tilipuona kuods +20

Egėpta Arabu Respoblėka (Egėpts vuo Egipts, arab. جمهوريّة مصر العربية) īr šiaurės rītū Afrėkas valstībė. Egėptėitē īr gausiausė šiaurės rītū Afrėkas tauta, vuo pati šalės - dėdliausia arabėška valstībė. Egėpts dėdlē garsos senūjū civilėzacėjū palikėmu ė svieta masta istuorėnēs pamėnklās: piramidėm, sfėnksu, šventīkluom ėr farauonū kapās. Nūnā Egėpts īr glabnos puolitėnis ė koltūrėnis arabu svieta cėntros.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Arabėšks Egėpta ožvadėnims Mişr īr semitėška kėlėma ė znuočie „šalės“ arbe „valstībė“. Senuobės egėptėitē sava šali vadėna „Msr“ (žemė, šalės), vuo „Kemet“ (jouds). Graikėšks ožvadėnims Aigyptos kėla nu senuobės egėptėitiu Chet Ka Pta – „Pta dūšės rūmā“.

Viera[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Aple 90 pruoc. žmuoniū īr mosolmuonā, uvo aple 10 pruoc. - krėkštiuonē.

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Egėpts tor baguota istuorėjė ė koltūra, sėikontė tūkstontius metu, pradedont farauonu koltūra, paskiau krėkštiuonėška, vuo da vieliau mosolmuonėška. Egėpta civilizacėjė tarp seniausiu svieta civilizacėju īr.

Egėpta tradėcėnė profesiuonalė mozėka itakuojė Senuobės Egėpta, Irana, Torkėjės, Kaukaza tautū, Ispanėjės, Bizantėjės, arabu mozėkėnės koltūras. Seniausiu liaudėis dainiu skvarmas ir žonrā sosėjė̄n so huda, karavana dainė, katros rėtmos bova palē kopranogarė žėngsnė.

Auksėnė populēriuos mozėkas omžiaus mozėkontās laikuomė Sajeds Darvišos, Um Kalsum, Mohameds Abdelis Vahabs ė Abdelis Halims Hafezos.

Sfėnksos ė Gizuos piramidė