Federico Fellini
Išvaizda
(Nusokta ėš Felėnis)
Federico Fellini (Federėks Felėnis; 1920 m. sausė 20 – 1993 m. spalė 31 d.) – italu kėna režėsierios, laikuoms vėino itakėngiausiu ė geriausiu XX omžious korieju.
Fėlmuograpėjė
[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]- Ivairuovės švėisas (Luci del Varietà 1950) (so Alberto Lattuada)
- Balts šėikas (Lo Sceicco Bianco 1951)
- I Vitelloni (1953)
- Mėilė miestė (L'Amore in Città (1953); segmentas Un'agenzia matrimoniale)
- Gatve (La Strada 1954; Uoskars ož geriausia fėlma ožsėine kalba)
- Il bidone (1955)
- Kabėrėjes naktīs (Le Notti di Cabiria 1957; Uoskars ož geriausia fėlma ožsėine kalba)
- Saldos gīvenėms La Dolce Vita 1960; Uoskars ož geriausios kuostiomos)
- Boccaccio '70 (1962; segments Le tentazioni del Dottor Antonio)
- 8½ (1963; Uoskarā ož geriausia fėlma ožsėine kalba ė geriausios kuostiomos)
- Dvasiu Džioljeta (Giulietta degli Spiriti 1965)
- Nepaprastas ėstuorėjės (Histories Extraordinaries 1968; segmentas Toby Dammit)
- Satīrėkuons (Satyricon 1969)
- Klounā (I Clowns 1970)
- Ruoma (1972)
- Amarkuords Amarcord 1973; Uoskars ož geriausia fėlma ožsėine kalba)
- Felėne kazanuova (Il Casanova di Federico Fellini 1976; Uoskars ož geriausios kuostiomos)
- Uorkestra miegėnėmā (Prova d'orchestra 1979)
- Muoterū miests (La città delle donne 1980)
- Ė laivs plauk (E la Nave Va]] 1983)
- Džėndžer ė Freds (Ginger and Fred 1986)
- Ėntervio (Intervista 1987)
- Menole balsos (La voce della luna 1990)