Fizėkėnė kemėjė
Fizėkėnė kemėjė īr kemėjės atšaka, katra nagrėnie diesnius, apėbriežiontius medegū sandora ė anū kemėnius vėrsmus. Ont anuos pagrėnda parbūdavuots ciels dabartėniu čiesu kemėjės muokslos.
Tėrėma uobjektā: kemėnės rēkcėjės, anū kinetėka, energėjės kaupėmasė kemėniesė medeguosė. Tonkiausē nauduojamė metuodā - fizėkėnē (rentgena analėzė, spektroskuopėjė, kondoulū magnetėnis rezuonansos, alektruonu paramagnetėnis rezuonansos) ė matematėnē (muodeliounont).
Fizėkėnės kemėjės tievo skaituoms Mikails Lomonosuovs. Ans somėslėjė tuokė termėna, 1752 m. Petrapėlė universiteta studentams pristatės paskaitū korsa ožvadėnta tēp: „tėkruos fizikėnės kemėjės korsos“ (rosėškā: Курс истинной физической химии). Pats dėscėplėnas pavadėnėms nauduots da onkstiau, 1598 metās, ė priskėrams vuokītiu muokslėninkou Heinrikou Kunratou.