Japuonėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
日本国
Japuonėjės vieleva Japuonėjės herbs
(vieleva) (herbs)
Valstībėnis himns: Kimi ga Yo
Japuonėjės padietis
Valstībėnė kalba Japuonu kalba
Suostėnė Tokėjės
Dėdliausės miests Tokėjės
Imperatuorios Akihito
ministros pėrmėninks Šinzo Abė
Pluots
 — Vėsos
62-a
377 873 km2
Gīventuoju
 — Vėsė (2007)
 — Gīventuoju tonkoms
10-a
127 433 494
337 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2006)
 — vėinam gīv.
3-a
4,22 trln. $
33 100 $
Valiota Jena
Čiesa zuona (UTC+9)
Liousoms
-

Internets jp
Tilipuona kuods +81

Japuonėjė (jp.Nippon arbė Nihon 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) - Rītū Azėjės šalės, asontė terp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītū.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Mėslėnama, ka pėrmė žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova ainu ė malaizėjėitiu-polinezėitiu pruosenē, prigolontis australoidėnē rasē. Aple 300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musėntās vīkosė ėš Kuoriejės ė sosėjosė so Kočiosona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajojaus žmuoniem, atsėnešė žėnės aple gelžėis apdėrbėma ė žemdėrbīstė – Jajojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis imperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivės šintoėzmė Amaterasu palėkounės. Ale pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr Imperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė kėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstė bodėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. 794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i Heian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-samuraju slouksnės, vuo pu Genpei vainas 1185 m. laimietuos Yoritomo Minamoto palėka pėrmo šiogūno ė ikūrė karėni Kamakuras šiogūnata. XVI o. salas prigavos Onglėjės, Puortogalėjės, Uolandėjės ė Ispanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos Iejaso Tokugavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. 1867 m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo 1868 m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio veikē bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sistema ė karioumenė. Tokugavas šiogūnats palėka Japuonėjės imperėjė.

Ta sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė 1910 m. jau valdiosė bovosė Riūkiū karalīstė, Taivana, posė Sakalina, Kuoriejė. Antantės bloka, katramė bova Japuonėjė, pergalė pėrmuojuo svieta vainuo padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė ekspanciuonėstėnė puolitėka. 1931 m. ana uokuopava Mandžiūrėjė ė sosėlaukė Tautū Sājongas pasmerkėma. Ale veikē ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so Nacėstėnė Vuokītėjė pasėrašė Antikominterna paktos.

Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojė Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās 1945 m. rogpjūtė 15 d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka okopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Terptautėnė vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės konstitucėjė, palē katrou šalės īr čīstā pacifėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šalie īr palėkė ligė šiuolē.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Japuonėjė

Japuonėjė – salū valstībė, asontė parsėgoldios palē Azėjės Ramiuojė ondėnīna pakrontė. Ėš rītū salas sop Ramosis ondėnīns, a vakarūs - Japuonėjės, pėitūs - Rītu Kėnėjės, šiaurie - Ochotska jūras. Terp Honšiū ėr Šikoku salū isėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

Soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Glabns straipsnis: Japuonėjės soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstīta i 47 oficēlios admėnėstracėnios vėinetos – prefektūras. Anuos sosėskvarmava XIX o. pabėnguo vėituo daugiau kāp tūkstontė metu egzėstavosiu žemiu. Be anū, īr neoficēlūs admėnėstracėnē vėinetā - regijuonā.

Žmuonis[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Daba mizernā aug imigracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pėitrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japuonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu sosėtelkė rītėnie šalėis dalie, katruo īr mažnē vėsė dėdliausė miestā.

Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Krūvuo so JAV ėr ES, Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegū. Japuonėjes akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla pasėikėmā.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Azėjė

Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Banglodešos | Bruniejus | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams