Japuonėjė

日本国
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Kimi ga Yo
Valstībėnė kalba	Japuonu kalba
Suostėnė	Tokėjės
Dėdliausės miests	Tokėjės
Imperatuorios	Naruhito (徳仁)
ministros pėrmėninks	Fumio Kišida (岸田 文雄)
Pluotībė  — Vėsos	62-a 377 975 km2
Gīvėntuoju  — Vėsė (2020)  — Gīvėntuoju tonkoms	11-a 126 226 568 334 žm./km2
BVP  — Bėndros (2020)  — vėinam gīv.	4-a 5,568 trln. $ 44 585 $
Valiota	Jena
Čiesa zuona	(UTC+9)
Liousoms -
Internets	jp
Tilipuona kuods	+81

Japuonėjė (japuonėškā Nippon arbė Nihon 日 (saulė) 本 (šaknės/kėlėms), požuodiou „saulės kėlėma“) - Rītū Azėjės šalės, asontė terp Ramiuojė ondėnīna ė Japuonėjės jūras, Kuoriejės posesalė rītūs.

Istuorėjė

Mėslėnama, ka pėrmė žmuonis Japuonėjuo apsėgīvena prīš 15000-30000 metu. Anėi bova ainu ė malaizėjėitiu-polinezėitiu pruosenē, prigolontis australoidėnē rasē. Aple 300 m. pr. Kr. prasėdiejė da vėina invazėjė i salīna, musėntās vīkosė ėš Kuoriejės ė sosėjosė so Kočiosona valstībės ekspansėjė. Naujė atsėkielelē, vadėnamė Jajojaus žmuoniem, atsėnešė žėnės aple gelžėis apdėrbėma ė žemdėrbīstė – Jajojaus koltūra. Anėms maišontės so vėitėnēs skvarmavuosė japuonu tautībė. Palē mėtuoluogėjė 660 m. pr. Kr. Japuonėjė ikūrė legendėnis imperatuorios Džinmu, tėisiuogėnis saulės deivės šintoėzmė Amaterasu palėkounės. Ale pėrms istuorėškā iruodīts imperatuorios īr Imperatuorios Odžins, valdės api 270-300 m. pr. Kr.

Japuonėjė perėmė kėnu rašta IV-V o., tumet jiemė plėstė bodėzmos, atsėrada pėrmė japuonu literatūras kūrėnē. 794 m., perkėlos Japuonėjės suostėnė i Heian-kyō prasėdiejė Hiean čiesos, dažnā vadėnams Japuonėjės menū auksa omžiom. Jau ontruo tū čiesa posie skvarmavosė kariū-samuraju slouksnės, vuo pu Genpei vainas 1185 m. laimietuos Yoritomo Minamoto palėka pėrmo šiogūno ė ikūrė karėni Kamakuras šiogūnata. XVI o. salas prigavos Onglėjės, Puortogalėjės, Uolandėjės ė Ispanėjės prekībėninkams prasėdiejė Vakarū svieta itaka Japuonėjē, ale 1600 m. nugaliejos Iejaso Tokugavā ė anam tapos šiuogūnou, bova ėšvarītė vėsė katalėku mėsiuonierē ė muožnė vėsė pėrklē, a Japuonėjė izuoliavuosė. Tas troka ligė 1853 m., kumet i Japuonėjė atplaukės JAV laivīns isakė atsėvertė svietou. 1867 m. atsėstatīdėna paskotėnis šiuogūns, vuo 1868 m. prasėdiejė maktīngė akuonuomėnē, puolitėnē ė suocēlėnē puokītē, katrū čieso vakarū pavīzdio veikē bova pritaikītas valdės stroktūras, teisėnė sistema ė karioumenė. Tokugavas šiogūnats palėka Japuonėjės imperėjė.

Ta sostėpriejosė imperėjė jiemės vīkdītė imperēlėstenė puolitėka, prisėjongdama svetėmas žemės ė 1910 m. jau valdiosė bovosė Riūkiū karalīstė, Taivana, posė Sakalina, Kuoriejė. Antantės bloka, katramė bova Japuonėjė, pergalė pėrmuojuo svieta vainuo padėdėna šalėis itakėngoma ė leida tuoliau vīkdėtė ekspanciuonėstėnė puolitėka. 1931 m. ana uokuopava Mandžiūrėjė ė sosėlaukė Tautū Sājongas pasmerkėma. Ale veikē ėš anuos ėšstuojosė Japuonėjės imperėjė 1936 m. so Nacėstėnė Vuokītėjė pasėrašė Antikominterna paktos.

Ontruojuo svieta vainuo Japuonėjė kuovuojė Berlīna-Ruomas-Tuokėjė Ašėis šmuotė. Japuonėjė kapėtoliava tėktās 1945 m. rogpjūtė 15 d., muožnē nedielė pu JAV atuomėniu buombu numetėma ant anuos. Pu vainas Japuonėjė ėšlėka okopouta Jongtėniu Valstėju ligė 1952 m. 1946 m. sošaukto Terptautėnė vainas Tuolėmūju Rītū trėbonuolo bova teisiamė Japuonėjės imperėjės līderē ož vainas nosėkaltėmos. 1947 m. isigaliuojė naujuojė Japuonėjės konstitucėjė, palē katrou šalės īr čīstā pacifėstėnė ė atsėsaka teisės skelbtė vaina.

JAV karioumenės bazės šalie īr palėkė ligė šiuolē.

Geuograpėjė

Japuonėjė

Japuonėjė – salū valstībė, asontė parsėgoldios palē Azėjės Ramiuojė ondėnīna pakrontė. Ėš rītū salas sop Ramosis ondėnīns, a vakarūs - Japuonėjės, pėitūs - Rītu Kėnėjės, šiaurie - Ochotska jūras. Terp Honšiū ėr Šikoku salū isėterpos Japuonėjės vėdėnė jūra.

Soskėrstīms

Japuonėjė īr soskėrstīta i 47 oficēlios admėnėstracėnios vėinetos – prefektūras. Anuos sosėskvarmava XIX o. pabėnguo vėituo daugiau kāp tūkstontė metu egzėstavosiu žemiu. Be anū, īr neoficēlūs admėnėstracėnē vėinetā - regijuonā.

Žmuonis

Etnėnė sodietės: ape 99,2% japuonā, 0,6% kuoriejėitē, 0,1% kėnā, 0,1% ainā ė kėtė. Daba mizernā aug imigracėjė ėš Artėmūju Rītu ė Pėitrītiu Azėjės. Genetėškā tėktās aple 4,8% japuonu īr grīna japuonėška tėpa.

Miestūs gīven ape 82% pieteliu, vėrš 26% – Tokėjou. Daugoma pieteliu sosėtelkė rītėnie šalėis dalie, katruo īr mažnē vėsė dėdliausė miestā.

Akuonuomėka

Krūvuo so JAV ėr ES, Japuonėjė īr vėina magtīngiausiu svieta akanuomėniu jiegū. Japuonėjes akuonuomėkuo dėdlē taikuomas inovacėjes ė praktėkuo taikuomė muoksla pasėikėmā.

Nūruodas

• Hanami Web – Inside Japan (tėnklopis onglu kalba)
• Japan information network (tėnklopis onglu kalba)