Jorgis Pabrieža

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Paminklos Pabriežā prīšās Kretingas bažninčė

Pabrieža Jorgis Ombruozėjos (gėmė 1771 m. sausė 15 d. Večiūs, Skouda raj., mėrė 1849 m. spalė 30 d. Kretinguo) bova dėdlē žīmos žemaitiu konėgs proncėškuons, gīdītuos, buotanėks, švėities.

Gīvenėms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Bengė Pabrieža muokīkla Kretinguo, 1791–1794 metās stodėjava Vėlniaus onėversėtetė, katramė muokies istuorėjės, medėcėnas, buotanėkas, kemėjės, teisės ė teuoluogėjės. Dalīvava Tada Kuoscioškas sokėlėmė prīš rosus. 1794 m. palėka Varniu konėgū semėnarėjės klierėko. 1796 m. bova išvėntints i konėgus. 1816 m. istuojė i Kretingas prancėškuonu vėiniuolīna, kamė gava Ombruozėjė varda.

Pabrieža konėgava vairiūs Žemaitėjės parapėjūs: Šėlovuo, Raudienūs, Tverūs, Kretinguo, Kartenuo, Plongie. Ons garsiejė kap gers pamuokslėninks. Tepuogė daug keliava pu Žemaitėjė – ožrašėniejė istuorėjės, tausuosaka, tīriniejė augalus.

Palaiduots Pabrieža Jorgis senūsiūs Kretingas kapūs, prīšās bažninčė.

Raštā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pabrieža rašė sava fėluosupėnius pamīslėjėmus kninguo „Rīžtā“. Bet patsā dėdliausis anuo darbs ī dėdlė buotanėkas encikluopedėjė "Taislius augūminis“, katruo ons aprašė 643 augalus, daugomā somīslėjė vardus. Sorinka augalū herbarioma. Da Pabrieža gīdė žmuonis, tūdie rašė raštus aple vairės lėgas ėr anūm gīdīma.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]