Jozė Balčėkuonis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
(Nusokta ėš Juozas Balčikonis)
Paršuoktė i: naršīms, paėiška

Juozas Balčikonis (žem. Jozė Balčėkuonis; 1885-1969) bova lietoviu kalbėnīnks. Gėmė Ėrėškiūs (Paneviežė rajuons) 1898-1906 m. muokies Paneviežė realėnie gimnazėjuo. 1918-1920 m. Paneviežė vīru gimnazėjės, vuo 1920-1924 m. Paneviežė muokītuoju seminarėjės direktuorios.

J. Balčėkuonis bova ėštikėmiausis ėr vēkliausis J. Jabluonskė darbū tēsies. 1933-1936 m. solasėjė ėr ėšleida J. Jabluonskė raštus. Pu K. Būgas smertėis (1924 m.) 1930-1952 m. J. Balčėkuonis „Lietoviu kalbuos žuodīna“ vīriausiosis redaktuorios. 1944-1952 m. Lietoviu kalbuos institota direktuorios. Nū 1944 m. pruofesuorios, nū 1946 m. Muokslu Akademėjės akademėks. Sokaupė artė dvijūn milijuonu lapieliu žuodīna kartuoteka, ožrašė keliuoleka tūkstontiu žuodiu ėr sakėniū ėš gīvuosės ruodas, daug vėituovardiu ėr liaudės saugiu („Droskėnīnku dainas“, 1972 m.). Paskelbė straipsniu lietoviu kalbuos ėr kalbuos istuorėjės, kalbuos koltūras klausėmās ėr kėtūn darbū. J. ėr V. Grėmu, V. Haufa, Š. Pera, H. Andersena pasaku, Dž. Svėfta kūrėniū pargoldītuos.

Palaiduots Ėrėškiūs.