Pereiti prie turinio

Kamerūns

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Republic of Cameroon
République du Cameroun
Kamerūna vieleva Kamerūna gerbs
Kamerūna vieleva Kamerūna gerbs
Valstībėnis gimnos: Kamerūna gimnos
Valstībėnė kalba prancūzu, anglu
Suostėnė Jaundė
Dėdliausis miests Duala
Valstībės vaduovā Paul Biya
Prėzidents
Joseph Ngute
Premjėrs
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
475 440 km² (52)
1,3%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
17 340 702 (57)
36,47 žm./km² (134)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (progn.)
42,20 mlrd. $ (87)
2 400 $ (139)
Valiota CFA franks (XAF)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
nėra
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažinta
Prancūzėjės
1960 sausė 1
 
Interneta kuods .cm
Šalėis tel. kuods 237

Kamerūns īr valstībė Centrėnė Afrėkuo. Robežioujas so Nigerėjė, Čado, CAR, Kuongo, Gabuono, Ekvatuorė Gvinėjė, tēpuogi skalaun Atlanta ondenīns.

Kamerūnė īr nauduonama 230 kalbū, ėš anū 55 Afra-azėjatėnės kalbas, 4 ubangėnes kalbas, 169 nigere-kuonga kalbas. Prancūzu ė onglū kalbas īr uofėcēlės kalbas, nas Kamerūns nū 1916 lėgė 1960 m. bova ožvaldīts Prancozėjės ė JK.

Kamerūna ėlgoms – 1232 km, pluotis – 719 km, pluots – 475 440 km², terėtuorėjės fuorma panašė i trėkompi. Dėdlis šmuots Kamerūna īr aukštomuo, katron aukštiausės tašks īr Kamerūna ognėkolnės (4040 m).

Kamerūnė klimats dėdlē skėras terp regėjuonu. Klimats varėjoun nū posiaujėne lėgė sobekvatuorėne.

Kamerūnė ėšplėtės tikiejėma liousoms ė ėvairoms. Žmuonis tonkiausē īr krėkštiuonē - 70 pruoc. gīventuoju.