Lietova
| Lietuvos Respublika | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | Lietoviu | ||||
| Suostėnė | Vėlnios | ||||
| Dėdliausis miests | Vėlnios | ||||
| Valstībės vaduovā | Dalė Grībauskātė
Saulios Skvernelis Prėmjiers
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
65 300 km² (120) 1,35% | ||||
| Gīventuoju - 2018 m. sausis - Tonkoms |
2 810 118[1] (140) 43 žm./km² (173) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2015 37,2 mlrd. EUR (87) 12 701 EUR (48) | ||||
| Valiota | Eurs (EUR) | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +2 UTC +3 | ||||
| Naprīgolnoms Paskelbta
Pripažėnta TSRS okopacėjė Atkorta Pripažėnta |
Nu Rosėjės imperėjės 1918 m. vasarė 16 1920 m. lėipas 12 1940 m. rogpjūtė 3 1990 m. kuova 11 1991 siejės 6 | ||||
| Interneta kuods | .LT | ||||
| Šalėis tel. kuods | 370 | ||||
Lietova (lt. Lietuva) – Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostėnė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES, NATO, EBPO narie.
Torėnīs
Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma sīki pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs).
Xī omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis i konfederacėjės, Vuolīnės sotartės tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietoviu ėr kėtū žemiu konėgākštē tou čieso sodarėniejė sājongas.
1251 m. lietoviu konėgākštiou Mindaugou ožpoulos žemaitiu konėgākštiaus Vīkinta pėlė Tverūs, Vīkīnts nožoduoms ėr žemaitiu konėgaikštėjė sojongama so Lietuvuos konėgākštėjė, tēp sokorama Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK.
XīI–XIV omžiou LDK ėšauga i magtīnga valstībė. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgākštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karalio, 1387 metās Lietova apkrėkštėjama. Po Žalgėrė karies 1413 m. apkrėkštīta ė Žemaitėjė.
1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).
Pu 1795 m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėma dėdlis šmuots dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.
1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkūrėma.
1919 m. Lietova kariava so buolševėkās ė bermuontėninkās. 1919–1920 m. vīka gėnklouts konflėkts so Lėnkėjė diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū.
1940 m. Lietova okopava Tarību Sājonga.
1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katros jiemė sėiktė Lietovuos neprigolėmībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājongas respoblėku) paskelbė aple ėšejėma ėš Tarību Sājongas. Ož neprigolėmībės paskelbėma balsava 124 depotatā, 6 sosėtoriejė, ale prīš nebalsava ale vėins.
2004 m. kuova 29 d. Lietova palėka NATO narie.
2004 m. gegožė 1 d. Lietova palėka Euruopas Sājongas narie.
Puolitėnė sistema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnė parlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sęstema: parlamėntėnė demuokratėjė.
Šalėis vaduovs – prezidėnts, renkams tėisiuogėniūs rinkėmūs pėnkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pėrmėninka tėikėmo skėr mėnėstros. Īr vīriausėsis karėniu spieku vaduovs, tēpuogė skėr vėsū teismū (iskaitont ė Kuonstitocėnė teisma) teisiejus. Prezidėnts skvarmoun Lietovuos ožrobežė puolitėka.
Istatīmū leidamuojė valdė: īstatimu leidamuojė valdė prigol vėinū rūmu Lietovuos Parlamėntou – Seimou. 141 Seima narīs renkams ketorėms metams, posė (71) – tėisiuogē, kėtė 70 palē partėju sārašos (propuorcėnie rinkėmū sistemuo). Tėktās daugiau nekāp 5 pruoc. sorėnkės partėnis sārašos gaun vėita Seimė.
Vīkdomuojė valdė: Vīriausībė (vaduovaun Mėnėstros Pėrmėninks).
Narē savėvaldībiū tarībuos renkamė tėisiuogē, mera renk tarība. Ožtėkrėnėmou, ka apskrėtie būtom laikuomuos Konstitucėjės ė istatīmūu vėriausībė skėr kuožnas apskrėtėis vėršėninka.
Rėnkėmu teisė Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėi tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, i prezidėntus gal kandėdatoutė prietėlis, ne jaunesnis kāp 40 metu.
Prezidėntā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
1918–1939[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- Ontuons Smetuona 1919 m. balondė 1 – 1920 m. bėrželė 19
- Aleksėndra Stolginskis 1922 m. groudė 21 – 1926 m. bėrželė 7, pėrms kuonstitocėnis prezidėnts
- Kazīs Grėnios 1926 m. bėrželė 7 – 1926 m. groudė 19
- Ontuons Smetuona 1926 m. groudė 19 – 1940 m. bėrželė 15 atējė ė valdė pu parversma.
- Ontuons Merkīs 1940 m. bėrželė 15 – 1940 m. bėrželė 17 prezidėntou Ontanou Smetuonā palėkos Lietova, ējė prezidėnta pareigas
Nu 1990 metu[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
- Algėrds Brazauskis 1993 m. vasarė 25 – 1998 m. vasarė 26
- Valds Adomkos 1998 m. vasarė 26 – 2003 m. vasarė 26
- Rolands Paksos 2003 m. vasarė 26 – 2004 m. balondė 6, nušalėnts nu pareigu par apkaltuos pruocėsa.
- Valds Adamkos 2004 lėipas 12 – 2009 m.
- Dalė Grībauskātė 2009 m. – daba
Admėnėstracėnis soskīrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lietovuos terituorėjė soskīrstīta i 10 apskrėtiū. Apskrėtis sodara 60 savėvaldībiu – 9 miestu, 43 rajuonu ė 8 naujā soskvarmoutas 2001 metās. Savėldībės soskaidītas i 546 seniūnėjės.
- Lietovuos apskrėtis:
Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Laukā ė pėivas ožjem 57 %, mėškā ė krūmā – 30 %, pelkės – 3 %, vėdaus ondėnīs – 4 %, kėtas žemės – 6 % terituorėjės.
Lietovuos uorā īr vėdotėnėškā šėlti, vėdotėniu platomū, ėš jūrėnė parēnontis i žemīnėni.
Demuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lietovuo gīvenontės tautas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
Lietovuo gīven šmuota tautū žmuonis. Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2015 m. Statėstėkas Departaments):[2]
- lietovē – 86,7 % (2531,8 tūkstontē)
- lėnkā – 5,6 % (163,9 tūkst.)
- rosā – 4,8 % (139,5 tūkst.)
- baltarosē – 1,3 % (39,2 tūkst.)
- okrainėitē – 0,7 % (20,2 tūkst.)
- latvē – 0,1 % (3,1 tūkst.)
- vuokītē – 0,1 % (2,8 tūkst.)
- žīdā – 0,1 % (2,3 tūkst.)
- tuotuorē – 0,1 % (2,1 tūkst.)
- čėguonā – 0,1 % (2,1 tūkst.)
- kėtas tautībės – 0,5 % (13,6 tūkst.)
Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Makeduonėjė | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |