Lietova

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos Respublika
Lietovuos vieleva Lietovuos gerbs
Lietovuos vieleva Lietovuos gerbs
Valstībėnis gimnos: Lietovuos gimnos
Lietova žemielapie
Valstībėnė kalba Lietoviu
Suostėnė Vėlnios
Dėdliausis miests Vėlnios
Valstībės vaduovā Gėtans Nausieda Ingrėda Šėmuonītė
Prėmjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
65 300 km² (120)
1,35%
Gīventuoju
 - 2022 lėipa
 - Tonkoms
 
2 830 097[1] (137)
43 žm./km² (173)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2021
65.479[2] mlrd. EUR (79)
23 472 EUR (45)
Valiota Eurs (EUR)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
TSRS okopacėjė
Atkorta
Pripažėnta
Nu Rosėjės imperėjės
1918 m. vasarė 16
1920 m. lėipas 12
1940 m. rogpjūtė 3
1990 m. kuova 11
1991 siejės 6
Interneta kuods .LT
Šalėis tel. kuods 370

Lietova (lt. Lietuva) – Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostėnė īr Vėlnios. Lietova robežounas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr JTO, ES, NATO, EBPO narie.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma sīki pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs).

XI omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis i konfederacėjės, Vuolīnės sotartės tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietoviu ėr kėtū žemiu konėgākštē tou čieso sodarėniejė sājongas.

1251 m. lietoviu konėgākštiou Mindaugou ožpoulos žemaitiu konėgākštiaus Vīkinta pėlė Tverūs, Vīkīnts nožoduoms ėr žemaitiu konėgaikštėjė sojongama so Lietuvuos konėgākštėjė, tēp sokorama Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK.

XII–XIV omžiou LDK ėšauga i magtīnga valstībė. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgākštiou Juogailā palėkos Lėnkėjės karalio, 1387 metās Lietova apkrėkštėjama. Pū Žalgėrė karies 1413 m. apkrėkštīta ė Žemaitėjė.

1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).

Pu 1795 m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėma dėdlis šmuots dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so buolševėkās ė bermuontėninkās. 19191920 m. vīka gėnklouts konflėkts so Lėnkėjė diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū. Lietova neteka abijū kraštū, katrūs ožvaldė Lėnkėjė.

Tarpokare gadīnie Lietova vīsties, kāp liousa valstībė, katruo vīrava tuolerancėjė ė geroms vīsiems žmuoniems.

1939 m. Nacėstėnė Vuokītėjė devė ultimatoma Lietovā ė Lietova gava parduotė Klaipiedas krašta Nacėstėnē Vuokītėjē.

1940 m. bėrželė 15 d. Lietova palėka okopouta Tarību Sājongas, a rogpjūtė formalē ijongta i SSRS šaliū sodieti. Pū ton Nacėstėnė Vuokītėjė ė par naujė SSRS okupava. Vuokītiu ė SSRS kariaunas pražodė, oždarė i dabuoklės, atemė žmuoniu daiktos ė bodīnkos ė/aba ėšgīnė darbams i Vuokītėjė vuo Sėbėra dėdli šmuota Lietovuos žmuoniū.

1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katros tėkslo patapa prigautė Lietovuos neprigolėmībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājongas respoblėku) paskelbė aple ėšējėma ėš Tarību Sājongas. Ož neprigolėmībės paskelbėma balsava 124 depotatā, 6 sosėtoriejė, bat prīš nebalsava nivėins.

2004 m. kuova 29 d. Lietova palėka NATO narie.

2004 m. gegožė 1 d. Lietova palėka Euruopas Sājongas narie.

Puolitėnė sistema[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnė parlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sėstema: posiau prezidėntėnė parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs – prezidėnts, renkams tėisiuogėniūs rinkėmūs pėnkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn Seims), ministra pėrmėninka tėikėmo skėr ministrus. Īr vīriausis karėniu spieku vaduovs, tēpuogė skėr vėsū teismū (iskaitont ė Konstitucėnė teisma) teisiejus. Prezidėnts skvarmoun Lietovuos ožrobežė puolitėka.

Istatīmū laidamuojė valdė prigol vėinū rūmu Lietovuos Parlamėntou – Seimou. 141 Seima narīs renkams ketorėms metams, posė (71) – tėisiuogē, kėtė 70 palē partėju sārašos (propuorcėnie rinkėmū sistemuo). Tėktās daugiau nekāp 5 pruoc. sorėnkės partėnis sārašos gaun vėita Seimė.

Vīkduomuojė valdė: Vīriausībė (vaduovaun Ministros Pėrmėninks).

Narē savėvaldībiū tarībuos renkamė tėisiuogē, mera renk tarība. Ožtėkrėnėmou, ka apskrėtie būtom laikuomuos Konstitucėjės ė istatīmu, vīriausībė skėr kuožnas apskrėtėis vėršėninka.

Rėnkėmu teisė Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėi tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, i prezidėntus gal kandėdatoutė prietėlis, ne jaunesnis kāp 40 metu.

Prezidėntā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1918–1939[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nu 1990 metu[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Adminėstracėnis soskīrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietovuos apskrėtis

Lietovuos terituorėjė soskīrstīta i 10 apskrėtiū. Apskrėtis sodara 60 savėvaldībiu – 9 miestu, 43 rajuonu ė 8 naujā soskvarmoutas 2001 metās. Savėvaldībės soskaidītas i 546 seniūnėjės.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Laukā ė pėivas ožjem 57 %, mėškā ė krūmā – 30 %, pelkės – 3 %, vėdaus ondėnīs – 4 %, kėtas žemės – 6 % terituorėjės.

Lietovuos uorā īr vėdotėnėškā šėlti, vėdotėniu platomū, ėš jūrėnė parēnontis i žemīnėni.

Demuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietovuo gīvenontės tautas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Lietovuo gīven šmuota tautū žmuonis. Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2015 m. Statėstėkas Departaments):[3]

So čieso vės daugiau žemaitiu priskėr savė žemaitiu tautībē.

Šaltenē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė