Nīderlandā

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Koninkrijk der Nederlanden


Nīderlandu vieleva	Nīderlandu gerbs

Valstībėnis gimnos: Nīderlandu gimnos

Valstībėnė kalba

olandu, Frīzėjuo – frīzu

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Karalios

Rob Jetten

Ministros Pėrmėninks

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

41 526 km² (131)
18,41%

Gīventuoju
- 2006 lėipa (progn.)
- Tonkoms

16 491 461 (58)
397,14 žm./km² (14)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
501,60 mlrd. $ (22)
30 600 $ (16)

Valiota

Euras

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1
UTC +2

Naprīgolnoms

Paskėlbta
Pripažėnta
Jongtėnė Nīderlandu Karalīstė
Nīderlandu Karalīstė

nuo Ispanėjės
1579 m. sausė 6
1648 m. sausė 30
1815
1830 spalio 4

Interneta kuods

.nl

Šalėis tel. kuods

31

Nīderlandu Karalīstė (Nīderlandā aba Olandėjė) – īr federacėnė valstībė, sodarīta ėš Nīderlandu euruopėnės dalies, esantiuos vakarū Euruopuo, šalėp Šiaurės jūras. Tor robežio so Belgėjė, Vuokītėjė, Nīderlandu Antėlās ėr Aruba.

Istuorėjė

Geuograpėjė

Vakarū Euruopas šalės, šalėp Šiaurės jūras. Šalie nier dėdliū kalnū, aba aukštomū. Dėdlis šmuots terituorėjės īr jūras līgiaus aukštomė.

Koltūra

Akuonuomėka

Nīderlandu akanuomėka īr poikiam stuovie. Šalie koramė aukštuos pridietėnės verties pruodoktā ė paslaugas. Gerā vīkst prekība, šalie poikė infrastroktūra, gerā apmuokinta darba jiega.

Žmuonis

20221 m. šalie gīvena 17,5 mln. gīvėntuoju. Žmuoniū gīven dėdlē tonkē - dėdliausis gīvėntuoju tonkoms Euruopuo pu Maltas, Monaka, Vatikana ė San Marina.

Dėdliausė miestā

Amsterdams (Šiaurės Olandėjė, 747 093 gīv.)
Roterdams (Pėitū Olandėjė (582 951 gīv.)
Haga (Pėitū Olandėjė, 475 681 gīv.)
Utrechts (Utrechta pruovincėjė, 294 737 gīv.)
Eindhovens (Šiaurės Brabants, 210 333 gīv.)
Tilborgs (Šiaurės Brabants, 202 091 gīv.)

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Šalės skėrstuoma i 12 administracėniu regijuonu (pruovincėju). Anou kuožna valda gobernatuorios (Commissaris van de Koning(in)), t. ī. karaliaus aba karalienės kuomėsars).

Pruovincėjė	Olandėškā	Padietės šalėis masto	Adm. cėntros
Drentė	Drenthe	šiaurės rītūs, i pėitus nu Groningena	Asens
Flevolands	Flevoland	šalėis cėntrė	Lelistads
Frīzėjė	Friesland	šalėis šiaurie	Leuvardens
Gelderlands	Gelderland	šalėis cėntra rītūs, i pėitus nu Overeiselė	Arnhems
Groningenas	Groningen	šalėis šiaurės rītūs	Groningens
Limburgs	Limburg	šalėis pėitrītiūs	Mastrichts
Overeiselis	Overijssel	šalėis rītūs, i pėitus nu Drentės	Zvolė
Pietų Olandija	Zuid-Holland	šalėis cėntra vakarūs, i pėitus nu Šiaurės Olandėjės	Haga
Šiaurės Brabantas	Noord-Brabant	šalėis pietūs	Hertogenbosos
Šiaurės Olandija	Noord-Holland	šalėis šiaurės vakarūs	Harlems
Utrechtas	Utrecht	šalėis cėntrė	Utrechts
Zelandija	Zeeland	šalėis pėitvakariūs	Midelborgs