Nuobelė taikuos premėjė

Nuobele taikuos premėjė (švedėškā: Nobels fredspris) – kuožnās metās vīkstontės apduovenuojėms, katra skėr Nuorvegėjės parlamenta ėšrėnkts Norvegėjės Nuobelė kuomitets. Ta īr vėina ėš šešiū Nuobelė premėju, vuo skėrama nu 1901 m.

Laureatā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

1901–1950[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Metā	Vards	Šalis	Žīmas
1901 m.	Jean Henry Dunant Frédéric Passy	Šveicarėjė Prancūzėjė	Rauduonuojė Krīžiaus ikūries; Ženevas kuonvencėjė, žmuogaus teisės.
1902 m.	Élie Ducommun Charles Albert Gobat	Šveicarėjė
1903 m.	William Randal Cremer	Jongtėnė Karalīstė
1904 m.	Institut de droit international	Belgėjė
1905 m.	♀ Baruonienė Berta Sofėjė Felicita von Zutner	Austrėjė
1906 m.	Theodore Roosevelt	JAV
1907 m.	Ernesto Teodoro Moneta Louis Renault	Italėjė Prancūzėjė
1908 m.	Klas Pontus Arnoldson Fredrik Bajer	Švedėjė Danėjė
1909 m.	Auguste Marie François Beernaert Paul Henri Benjamin Balluet d'Estournelles de Constant	Belgėjė Prancūzėjė
1910 m.	Bureau international permanent de la Paix	Šveicarėjė
1911 m.	Tobias Michael Carel Asser Alfred Hermann Fried	Nīderlandā Austrėjė
1912 m.	Elihu Root	JAV
1913 m.	Henri La Fontaine	Belgėjė
1914 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1915 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1916 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1917 m.	Comité international de la Croix Rouge	Šveicarėjė
1918 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1919 m.	Thomas Woodrow Wilson	JAV
1920 m.	Léon Victor Auguste Bourgeois	Prancūzėjė
1921 m.	Karl Hjalmar Branting Christian Lous Lange	Švedėjė Nuorvegėjė
1922 m.	Fridtjof Nansen (1861–1930)	Nuorvegėjė
1923 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1924 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1925 m.	Austen Chamberlain Charles Gates Dawes	Jongtėnė Karalīstė JAV
1926 m.	Aristide Briand Gustav Stresemann	Prancūzėjė Vuokītėjė
1927 m.	Ferdinand Buisson Ludwig Quidde	Prancūzėjė Vuokītėjė
1928 m.			Pervesta į Taikos premijos fondą
1929 m.	Frank Billings Kellogg
1930 m.	Lars Olof Jonathan (Nathan) Söderblom	Švedėjė
1931 m.	♀ Jane Addams Nicholas Murray Butler	JAV
1932			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1933 m.	Norman Angell	Jongtėnė Karalīstė
1934 m.	Arthur Henderson	Jongtėnė Karalīstė
1935 m.	Carl von Ossietzky	Vuokītėjė
1936 m.	Carlos Saavedra Lamas	Argentėna
1937 m.	Lord Edgar Algernon Robert Gascoyne Cecil	Jongtėnė Karalīstė
1938 m.	Office international Nansen pour les Réfugiés	Šveicarėjė
1939 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1940 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1941 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1942 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1943 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1944 m.	Terptautėnis rauduonuojė krīžiaus komitets	Šveicarėjė
1945 m.	Cordell Hull	JAV
1946 m.	♀ Emily Greene Balch John Raleigh Mott	JAV
1947 m.	Friends Service Council (The Quakers) American Friends Service Committee	Jongtėnė Karalīstė JAV
1948 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1949 m.	Džons Boids Ors	Jongtėnė Karalīstė
1950 m,	Ralph Bunche	JAV

1951–2000[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Metai	Vards	Šalės	Žīmas
1951 m.	Léon Jouhaux	Prancūzėjė
1952 m.	Albert Schweitzer	Prancūzėjė
1953 m.	George Catlett Marshall	JAV
1954 m.	Office of the United Nations High Commissioner for Refugees	Šveicarėjė
1955 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1956 m.			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1957 m.	Lester Bowles Pearson	Kanada
1958 m.	Georges Pire	Belgėjė
1959 m.	Philip Noel-Baker	Jongtėnė Karalīstė
1960 m.	Albert John Lutuli	PAR
1961 m.	Dag Hjalmar Agne Carl Hammarskjöld	Švedėjė
1962 m.	Linus Carl Pauling	JAV
1963 m.	Comité international de la Croix Rouge Ligue des Sociétés de la Croix-Rouge	Šveicarėjė
1964 m.	Martins Lioteris Kings Jaunesnīsės	JAV
1965 m.	Jongtėniu Tautū vāku fuonds	JAV
1966 m.			Pervesta i Taikuos premėjės fuonda
1967			1/3 pervesta i glabna fuondą ė 2/3 - i Taikuos premėjės fuonda.
1968 m.	René Cassin	Prancūzėjė
1969 m.	Terptautėnė darba organizacėjė	Šveicarėjė
1970 m.	Norman E. Borlaug	JAV
1971 m.	Willy Brandt	Vuokītėjė
1972 m.			Pervesta i glabna fuonda
1973 m.	Henry A. Kissinger Le Duc Tho	JAV Vietnams
1974 m.	Seán MacBride Eisaku Sato	Airėjė Japuonėjė
1975 m.	Andriejos Sacharovs	SSRS
1976 m.	♀ Betty Williams ♀ Mairead Corrigan	Jongtėnė Karalīstė
1977 m.	Amnesty International	Jongtėnė Karalīstė
1978 m.	Mohamed Anwar al-Sadat Menachem Begin	Egėpts Izraelis
1979 m.	♀ Muotėna Teresė	Indėjė
1980 m.	Adolfo Pérez Esquivel	Argentėna
1981 m.	Office of the United Nations High Commissioner for Refugees	Šveicarėjė
1982 m.	♀ Alva Myrdal Alfonso García Robles	Švedėjė Meksėka
1983 m.	Lechs Valensa	Lėnkėjė
1984 m.	Desmond Mpilo Tutu	PAR
1985 m.	International Physicians for the Prevention of Nuclear War	JAV
1986 m.	Elie Wiesel	JAV
1987 m.	Oscar Arias Sánchez	Kuosta Rėka
1988 m.	JTO Taikuos keravuojėma pajiegas	JAV
1989 m.	Tenzin Gyatso	Tėbets
1990 m.	Michails Guorbačiuovs	SSRS
1991 m.	♀ Aung San Suu Kyi	Mianmars
1992 m.	♀ Rigoberta Menchú Tum	Gvatemala
1993 m.	Nelson Mandela Frederik Willem de Klerk	PAR
1994 m.	Yasser Arafat Shimon Peres Yitzhak Rabin	Palestėna Izraelis Izraelis
1995 m.	Joseph Rotblat „Pugwash Conferences on Science and World Affairs	Jongtėnė Karalīstė Kanada
1996 m.	Carlos Filipe Ximenes Belo José Ramos-Horta	Rītū Tėmuors
1997 m.	International Campaign to Ban Landmines ♀ Jody Williams	JAV
1998 m.	John Hume David Trimble	Jongtėnė Karalīstė
1999 m.	Gīdītuojē be robežiaus	Belgėjė
2000 m.	Kim Dae-jung	Pėitū Kuoriejė

2001–dabartės[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Metā	Vards	Šalės	Žīmas
2001 m.	Jongtėniu Tautū Organizacėjė Kuofis Anans	JAV Gana
2002 m.	Jimmy Carter	JAV
2003 m.	♀ Shirin Ebadi	Irans
2004 m.	♀ Wangari Muta Maathai	Kėnėjė
2005 m.	Tarptautėnė atuomėnės energėjės agentūra Mohamed Baradei	Austrėjė Egėpts	ož pastelgas keravuojont kondoulėnė energėjė nu nauduojėma vainas lietam ė saugu kondoulėnės energėjės nauduojėma ugadlīvuom lietuom garantavėma
2006 m.	Muhammad Yunus Grameen Bank	Banglodešos
2007 m.	Tarpvīriausībėnė klėmata kaituos kuomisėjė Albert Arnold Gore	Jongtėniu Tautū Organizacėjė JAV
2008 m.	Martti Ahtisaari	Soumėjė
2009 m.	Baraks Obama	JAV
2010 m.	Liu Xiaobo	Kėnėjė	ož taikėnga kuova ož žmuogaus teisės Kėnėjuo.
2011 m.	Ellen Johnson-Sirleaf Leymah Gbowee Tawakel Karman	Liberėjė Liberėjė Jemens
2012 m.	Euruopas Sājonga	ES	ož daugiau kāp 6 dešimtmetius trokanti duovi i taikuos, sosėtaikīma, demuokratėjės ė žmuogaus teisiu plietra Euruopuo.
2013 m.	Kemėnė gėnkla draudėma organizacėjė		ož pastangas oždraustė kemėnius gėnklus.
2014 m.	Kailash Satyarthi Malala Yousafzai	Indėjė Pakėstans
2015 m.	Tonėsa naciuonalėnė dialuoga ketverts	Tunėsos	ož glabna duovi koriant pliuralėstėnė demuokratėjė Tonėsė pu Jazmėnu revoliucėjės 2011 m.
2016 m.	Juan Manuel Santos	Kolumbėjė	už posė šėmtmetė trokosė Kolumbėjės pėlėitėnės vainuos nutraukėma
2017 m.	Terptautėnė kampanėjė ož kondoulėniu gėnklū panaikėnėma	Šveicarėjė
2018 m.	Denis Mukwege ė Nadia Murad	Kuonga Demuokratėnė Respoblėka Iraks	ož kuovuojėma prīš seksoalėnė prėivarta karėnies ė konfliktėnies situacėjuosė.
2019 m.	Abiy Ahmed	Etiuopėjė
2020 m.	Svieta jiedė programa	Italėjė	ož pasaulėnė badavėma stabdīma.
2021 m.	Maria Ressa Dmitrėjos Muratovs	Fėlėpinā Rosėjė	ož stengėmasė gėniuotė mėntėis liousoma kāp glabna demokratėjės ė tvariuos taikuos sālīga.