Ontra svieta vaina

Ontra svieta vaina notėka par XX o. vėdorė, nūg 1939 m. siejės 1 d. lėgė 1945 m. siejės 2 d. Ana bova pati dėdliausė ė žiauriausė vaina svieta isuorėjuo. Dalīvava nat 61 valstībė, vaina ējė ont 40 valstībiu terituorėju. Glabna kuova vīka terp fašėstu (Trets Reichs, Japuonėjė, Italėjė) ė sājongėninku (TSRS, JAV, JK，Kėnėjės). Par vaina žova nūg 70 lėgė 85 mėlėjuonu žmuoniū^[1], daugiausē TSRS ė Kėnėjės gīvėntuoju.

Lietova i vaina bova itraukta 1939 m. rogpjūtė 23 d. dėina, kumet palėka pasėrašīts Molotova-Ribentropa pakts. Palē anou pradiuo vėsa Lietova atėteka Vuokītėjės itakas sferā, ale pu vielesniu derību bova priskėrta TSRS. Vainā prasėdiejos, 1939 m. siejės 1 d. Lietovuos vīriausībė paskelbė neutralėteta. Spalė 10 dėina, vaduovaunontis sotartėm so TSRS, pri Lietovuos bova viel prijongts Vėlnios, vuo i grōžėntas terituorėjės ivesta 20 000 tarībėniu kareiviu. 1940 m. bėrželė 15 d. ėškart pu ultimatuma TSRS okupava, vuo rogpjūtė 3 d. aneksava Lietova — ijongė i TSRS sodieti.

Vainas veiksmā Lietovuo prasėdiejė 1941 m. bėrželė 22 d., kumet nacėstėnės Vuokītėjės karioumenė ožjėmė ciela Lietova. Tou pat čieso bova soorganėzouts Lietoviu aktīvėstu fronta antisuovėitėnis sokėlėms, palėka paskelbta laikėnuojė vīriausībė, katruos nacē napripažėna ė leida vēktė ligė rogpjūtė 5 dėinas. Lietova palėka Lietovuos generalėnė srėtėm Ostlanda šmuotė.

Naciu okupacėjės čieso Lietovuo liuob vīkdītė holokausts, diukuo palėka ėšžodītė 91-95 % Lietovuos žīdu (195 000), da 30 000 prieteliu ėšvežta i koncentracėjės stuovīklas. Naciu okupacėjės čieso meto vīka nedėdlis antinacėnis prīšėnėmasis, tonkiausē pasīvos (taikėngs).

1944 m. lėipa Rauduonuojė armėjė pradiejė veržtėis i Lietova. Lėipas 13 d. ožjėmė Vėlniu, rogpjūtė 1 d. – Kauna, spalė 8 d. - Telšius, vuo spalė 23 d. bova ožėmta ciela Žemaitėjė. Paskiausis ožjėmts Lietovuos šmuots, Klaipieda ė Koršiu Nerėjė, ožjėmtė atėtėnkamā 1945 m. sausi ė vasari.

Pu tuos vainuos palėkosė Šaltuojė vaina ožtroka mažne 50 metu.

Galerėjė

Ontra svieta vainuos ėškadas - nožodītė̄jė cėvėlē ė karėškē. Pruocentalē Lietovas netėkėmā bova vėina dėdliausiu.
Sājongėnėnku vadā 1945 m. nutėkosės Jaltas konferencėjės čieso. Ont kriesla sied Vinstons Čerčėlis (JK), Franklins Rūzvelts (JAV) ė Josips Stalėns (SSRS)
Niurnberga teismos vainuos nosėkaltėliams teistė
Terptautėnis karėnis Tuolėmūjū Rītū Trėbuonuols ė vėinė glabnū Japuonėjės imperėjės teisiamū, iskaitont bovosė Japuonėjės imperėjės premjiera Hideki Todžio