Parškalnis

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Parškalnis (Pėlėis kalns)

Parškalnis ī vėins patiū garsiausiu ė dėdlingiausiu Žemaitėjės pėliekalniu. Ons stuov Šėlalės rajuonė, prī Borbiškiu suodas, Varniu regėjuonėniam parkė, prī šiaurės vakarėniu Paršežerė krontū.

Parškalnis sosided ėš 2 aba 3 kalnū.

Pėlėis kalns ėš pėitrītiu

Pradiuo stuov Pėlėis kalns, katros ī 15–20 m aukštoma ėš pėitū ė šiaurės sopams pelkīniu, vuo šiaurės vakarūs ī žemesnė aukštoma. Anamė arkeoluogā rada kūlėniu kėrvaitiu, vairiū metalėniu rakondu.

Paršpėlė kalns nug Pėlėis kalna

I pėitrītius nug Pėlėis kalna, ož Melnīčės opiesma ė prūda stuov Paršpėlė kalns. Tas ī žems kalns, ėš vėsū posiu apsopts liūnu. Anamė rasta kūlėnė glodė, žėistū poudu šokiu, apdegosė muolė tinka gabalū. 

Da ož 400 m ont vakarū stūksa aukštausis apīlinkiu kalns Sargakalnis

Ož 600 m i šiaurės rītus nug pėliekalnė ī V–XI o. senkapē, vuo da tūliaus, terp Pašežerė ė Loksta ežerū Sėitovas kūlėgrinda ī.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

XIV o. krīžėninku keliū aprašīmūs (1385–1395 m.) mėnavuojama ī, ka Medėninku žemie stuoviejė tuokė pėlės Parsepil. Tepuogė tenās mėnavuo ė Sėitovas kūlėgrinda.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]