Prancūzėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
République Française
Prancūzėjės vieleva Prancūzėjės gerbs
Prancūzėjės vieleva Prancūzėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Prancūzėjės gimnos
Prancūzėjė žemielapie
Valstībėnė kalba prancūzu
Suostėnė Parīžios
Dėdliausis miests Parīžios
Valstībės vaduovā Emanuelis Makrons Žans Kasteksos
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
643 427 km² (41)
0,26%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (purogn.)
 - Tonkoms
 
62 752 136 (20)
97,53 žm./km² (76)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2006 (pruogn.)
1 871,00 mlrd. $ (7)
30 100 $ (23)
Valiota Euras
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC+1 (CET)
UTC+2
Naprīgolnoms
ikorta
Verdena taika
843
Interneta kuods .fr
Šalėis tel. kuods +33

Prancūzėjės Respoblėka, Prancūzėjė (prancūzėškā République Française, La France) īr šalės Euruopuo, ES ė NATO narė. Prancūzėjės krontus skalaun Atlanta ondėnīns ė Vėdoržemė jūra. Pėitūs tor robežio so Ispanėjė, šiaurie so Vuokītėjė, Belgėjė, Lioksemborgo, Šveicarėjė, Monako, Andora, vuo rītūs - so Italėjė. Diel terituorėjės skvarmas patīs prancūzā sava šali čiesās vadėn šešiakampio (L'Hexagone).

Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš franku, vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnės Prancūzėjės terituorėjuo pasėruodė ė anon ožvaldė pu Vakarū Ruomas Imperėjės žlogėma.

Istuorėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Pėrmė̄jė rašītėnē šaltenē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terituorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu Žalvarė omžiaus dabartėnės Prancūzėjės terituorėjė bova apgīvendėnta galu (keltu gėntės).

I. o. pr. Kr. vėdorie Galėjė ožkariava Ruoma, ale V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė patapa pagrėndėnė Franku valstībės dalėm.

Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė ožjiemė terituorėjė, paviedė i dabartėnės Prancūzėjės. Nu X. o. šalės praded vadėntėis Prancūzėjė. Ligė XII o. vėdorė šalie vīrava feuodalėnis sosėskaldīms.

1337 m. prasėdiejė Šėmtmetėnė vaina, katra so pertraukuom troka mažne 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstėitė Žana d'Ark. Ta vaina bova paskojis karaliaus Karuolė VII žėngsnis vėinėjont Prancūzėjė - ėšvėjos onglos iš Prancūzėjės žėmiu bova galotėnā pripažėnta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnės savėmuonės jausmos. Vaina pasibėngė 1457 m.

1792 m. ivīka Dėdliuojė Prancūzėjės revoliucėjė, par katruo šalės palėka respoblėka. 1799 m. valdžė i sava ronkas pajiemė Napoleuons Buonaparts, katros miegėna ožkariautė vėsa Euruopa.

Puolitėnė sėstėma[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Dabartėnė kuonstitucėjė bova prijėmta 1958 m. siejės 28 d.

Istatīmu leidamuojė valdžė - Naciuonalėnė Asambliejė (Assemblée Nationale), katruo dėrb 5 metū kadencėjė ėšrinktė deputatā. Dalės istatīmū leidžiamuosės valdžiuos prigol Senatou.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Prancūzėjē būdėngė baisē ivairūs kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontės līgomū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėjė skalaun Šiaurės jūra ė Atlanta ondėnīns, bėngont kalnū grondėniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (Alpės), kor īr aukštiausė Euruopas vėršokalnė - Muonblans (4810 m).

Tarp tū kraštuovaizdiu isiterposės līgomas ė kalnā, tuokėi kāp Cėntrėnis masīvs a Vuogiezā ė ėš anū ėštekontiu opiū baseinā - Luaras, Ruonas, Garuonas ė Senas.

Admėnėstracėnis soskėrstīms[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Francia, 1703

Prancūzėjė soskīrstīta i 13 žemīnėnės Prancūzėjės regijuonus (région de France métropolitaine) ė 5 ožjūrė regijuonus (régions d’outre–mer). Regijuonus sodara 100 departamėntu. Tēpuogė īr kuolektīvėnės terituorėjės (Collectivités territoriales) ė pėitėnės ė antarktėkas terituorėjės.

Žemīna terituorėjės:

  • Akvėtanėjė-Lėmozens-Puatū-Šarants (Aquitaine-Limousin-Poitou–Charentes)
  • Bretanė (Bretagne)
  • Borgondėjė-Franš-Kontie (Bourgogne-Franche–Comté)
  • Cėntros (Centre)
  • Elzasos-Šampanė-Ardienā-Lotaringėjė (Alsace-Champagne–Ardenne-Lorraine)
  • Il de Fransos (Île–de–France)
  • Kuorsėka (Corse)
  • Langeduoks-Rosėjuons-Vėdorė Pėrienā (Languedoc–Roussillon-Midi–Pīrénées)
  • Luaras kraštos (Paīs–de–la–Loire)
  • Nuormandėjė (Normandie)
  • Overnė-Ruona-Alpės (Auvergne-Rhône–Alpes)
  • Provansos-Alpės-Žīdrāsis kronts (Provence–Alpes–Côte d’Azur)
  • Šiaurė-Pa de Kalie-Pėkardėjė (Nord–Pas–de–Calais-Picardie)

Ožjūrė departamėntā (Départements d’outre mer):

Akuonuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp septėnta vagol dėdoma svietė, pu JAV, Kėnėjės, Japuonėjės, Vuokītėjės, JK ėr Indėjės. Svieta Prekības Organizacėjės doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apėmtis 2009 m. ožjiemė 6 vėit.

Prancūzėjė ožjėm 1 vėita vagol torėstu skaitlio - šali per metos aplonka aplė 82 mln. torėstu.

Demuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Nu prīšistuorėnė čiesa Prancūzėjė bova prekības, mėgracėju ė isiveržėmū šakėnė. Ketorės pagrėndėnės Euruopas etnėnės gropės - pruokeltā, keltā (galā ė bretuonā), luotīnā ė germanā (frankā, borgundā, vikingā, vestguotā) maišies tarposavie. Vuo nu XIX o. prasėdiejė nauja mėgrantu bonga, daugiausē anėi bova italā, ispanā, belgā, puortugalā, lėnkā, armienā, tēpuogė žīdāRītū Euruopas.

Pu Ontruosės svieta vainuos prasidiejė ganietėnā dėdlė imigracėjė ėš Tretiuojė svieta šaliū, īpatingā daug prieteliu atvīka ėš bovosiu Prancūzėjės koluonėju. Vėsas tuos imigracėju bongas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereotėps. Pažīmietėna tēpuogė tas, ka imigrantā ėš kėtū Euruopas valstībiū greitiau integrounas i valstībės akuonuomėni, koltūrėni ė suocēlėni gīvenėma nekāp Tretiuojė svieta šaliū atvīkielē.

Vagol gīventuojū skaitlio Prancūzėjė užjem tretė vėita Euruopuo pu Rosėjės ė Vuokītėjės.

Katalėkā sodara aplė 80 %, musulmuonā 5–10%, pruotestantā 2 %, žīdā 1 % gīventuojū.

Prancūzėjės sėmbuolis - Eifelė buokšts Parīžiou

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė svarbiausiū Euruopas koltūru. Prancūzėjės koltūrėnės puozicėjės bova ėškėvuotas da vėdoromžēs. Ipatėngā Prancūzėjės koltūrėnis vaidmou sostėpriejė XVII o., katros Euruopuo laikuoms Prancūzėjės omžiom. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsā Euruopā diktava madas ė taisīklės (maduos, tēpuogė ė mena repotacėjė, Parīžios sėkmingā ėšlaika ligė pat dabartėnė čiesa). Būtent toukart prancūzū kalba patapa vėsū cėvėlėzoutu aristuokratū, dėpluomatu ė paprastiausē ėšsėlavėnosiu prieteliu bėndravėma kalba.

Ė šėndėi Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklu - nu ruomantėkas ligė muodernėzma. Prancūzėjės intelektualėnis gīvenėms klestė jau nu XVIII o. enciklopedisū čiesu. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdlės reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos ožvado tapa Kluods Muonė (Claude Monet). Žīmiausis anuo abruozdos - „Ondėns lelėjės“.

Prancūzū literatūras istuorėjuo vielgė gauso svieta garsa pavardiū. Ožtėnk pamėnavuotė „Trėjū moškėitėninku“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio Aleksandra Diuma, „Parīžiaus katedras“ autuorio Vėktuora Hugo arbe „20 000 mīliū pu ondėnio“ autuorio Žiuli Verna.

Nūruodas[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]



Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė