Teisībė

Puoncėjos Pėluots klaus Kristaus: "kas teisībė īr? "

Teisībė (aba prauda) – tas, kas ėš tikra ī, kas nie mels. Boitėnė puovīza teisībė ī tuokis dalīks, katros rondas ba mela, apgavīstės, muonu, katros ī prītinkams (pvz., kuokė razbaininka nūbaudėms, rokoun, teisībės atstatėms ī, ba teisībė tuokė, ka kuožnos gaun ėš gīvenėma ton, kon ī pelnė̄s). Vuo palē pėluosupėjės, vieras puovīza teisībė ėšaiškėn vairē. Vieras puovīza teisībė tonkiausē ī tas, kas ēn tėisē nug Dieva ė patsā Pondievs ī teisībė. Pavīzdiou, indu vedantas mīslėjėmo, čīsta teisībė tiktās Dievs ī, vuo kas anon ožstuoj, kavuoj, tas tėktās muonā ī.

Pėluosupėjuo sopratėms, kas ī tėisībė nuognē keitas – onktībuojuo pėluosuopėjuo tonkiausē liuob būs mīslėnama, ka teisībė parēn nug Dieva, ka ana žmuogou rēškas par dākta pažėnėma. Šiūlaikėnie puostmodernestėnie pėluosuopėjuo tonkiausē īr isivaizdavėms, ka juokės galotėnės teisībės nie, ė kuožnos tora sava teisībė, katra laik, ka ī patė tikriausė.