Puortogalėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

República Portuguesa


Portugalėjės vieleva	Portugalėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Portugalėjės gimnos

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Marcelo Rebelo de Sousa

Prezidėnts

António Costa

Ministros Pėrmėninks

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

92 391 km² (109)
0,5%

Gīventuoju
- 2006 lėipa (progn.)
- Tonkoms

10 605 870 (75)
114,79 žm./km² (64)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2005 (progn.)
196,30 mlrd. $ (39)
18 600 $ (40)

Valiota

Euras (€)

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC+0
UTC+1

Naprīgolnoms

-

-
-

Interneta kuods

.pt

Šalėis tel. kuods

351

Portugalėjė (puort. Portugal), oficēlē Portugalėjės Respoblėka (puort. República Portuguesa) īr pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėjė, kėtas anuos robežiaus skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos nutuolos Euruopas valstībė.

Istuorėjė

Portugalėjė lėgė XV-XVI omžiaus bova paprasta valstībė, ale tas omžēs palėka labā magtīnga jūrėnė valstībė. Vieliau sekė nuosmokis. Portugalā sava tortus prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sandūruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemės kostiejėms, sunaikėnės suostėnė Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona vainū čieso ė dėdliausės kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie muonarkėjė. Vieliau sekė zars šešė represėnė rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdlės demuokratėnės refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo torietom koluonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prisėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjės.

Geuograpėjė

Portugalėjuo īr vakariausis žemīnėnės Euruopas poškis – Ouluos kīšolīs. Šalės ožjem šėštadali Pirienu posėsalė, vuo kaimīnīstie esontė Ispanėjė ožjem lėkosi šmuota. Ėš pėitū ė vakarū šalėis krontus skalaun Atlonta ondėnīns. Tamė ondėnīnė īr Portugalėjē prigolontės Azuoru salas ė Madėiras salas. Azuoru saluosė īr aukštiausė veršokalnė šalie - Pika kalns.

Ėlgiausės opės - Douro (Portugalėjuo 320 km, bendrs ėlgoms 895 km), Tejo (Portugalėjuo 280 km, bendrs ėlgoms 1007 km.)

Akuonuomėka

Tonkē prekiaun so ES šalėm - 2015 m. doumenėm, 72,8 % ekspuorta ėš Portugalėjės ēn i ES šalis, vuo 76,5 % impuorta - tēpuogė per ES šalis.

Dėdliausi BVP šmuota padėrb paslaugū sektuorios (78,1 %). Pramuonė sodara 19,7 % BVP, vuo žemės ūkis - 2,2 %.^[1]}}

Žmuonis

2021 m. groudė 31 d. šalie gīvena 10,4 mln. gīvėntuoju. Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 82,47 m. Šalės īr pakankamā huomuogenėška - 95 % gīvėntuoju sodara etnėnē portugalā. Tēpuogė gīven nemažā brazilu. 67 % šalėis gīvėntuoju gīvėn miestūs. Raštėngoms īr prigavės 99,62 %.

Glabna viera - Ruomas katalėku (80,2 %), liuosamanē 14%, pruotestantā ė kėtė krėkštiuonē - 4,6%.

Adminėstracėnis soskėrstīms

Portugalėjė soskėrstīta i 18 apīgardu ė do autonomėnio regijuono (Azuorā ė Madėira) īr.

Dėdliausė miestā

Puolitėka

Valdīma skvarma - posiau prezidėntinė respoblėka. Ana šalie īr isėgaliejosė nu pat 1976 m., kumet šalės ratifėkava demuokratėnė konstitucėjė.

Šaltenē

↑ "Portugal: Share of economic sectors in gross domestic product (GDP) from 2010 to 2020." Statista.

Nūruodas

Gėds aple Puortogalėjė Onglu, puortogalu, ispanu ė prancūzu kalbuom
535 Portugalėjės žemielapiu (140 miestu)
Portugalia.org - Portugalėjes vaizdā
Weather forecast

[1] "Portugal: Share of economic sectors in gross domestic product (GDP) from 2010 to 2020." Statista.

[1]


Vėita	Miests	Apīgarda	Gīvėntuoju skaitlios	Vėita	Miests	Apīgarda	Gīvėntuoju skaitlios
1	Lisabuona	Lisabuona	547 631	11	Gimarainša	Braga	158 124
2	Vilanova de Gaja	Ports	392 295	12	Odivelaša	Lisabuona	144 549
3	Ports	Portu	237 584	13	Koimbra	Koimbra	143 396
4	Loriša	Lisabuona	205 054	14	Vilafranka di Šira	Lisabuona	136 886
5	Braga	Braga	181 494	15	Vilanova di Famalikauna	Braga	133 832
6	Matozinjošos	Ports	175 478	16	Leirėjė	Leirėjė	126 879
7	Amadora	Lisabuona	175 136	17	Setubals	Setubals	121 185
8	Almada	Setubals	174 030	18	Barseluša	Braga	120 391
9	Gondomara	Ports	168 027	19	Funšala	Madėira	111 892
10	Seišala	Setubals	158 269	20	Viziejos	Viziejos	99 274