Puortogalėjė

República Portuguesa
Portugalėjės vieleva Portugalėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Portugalėjės gimnos
Valstībėnė kalba	partugalu
Suostėnė	Lisabuona
Dėdliausis miests	Lisabuona
Valstībės vaduovā	Marcelo Rebelo de Sousa Prezidėnts António Costa Ministros Pėrmėninks
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	92 391 km² (109) 0,5%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	10 605 870 (75) 114,79 žm./km² (64)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (progn.) 196,30 mlrd. $ (39) 18 600 $ (40)
Valiota	Euras (€)
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC+0 UTC+1
Naprīgolnoms -	- -
Interneta kuods	.pt
Šalėis tel. kuods	351

Portugalėjė (puort. Portugal), oficēlē Portugalėjės Respoblėka (puort. República Portuguesa) īr pėitvakariu Euruopas valstībė. Ona tor robežio tik so Ispanėjė, kėtas anuos robežiaus skalaun Atlonta ondėnīns. Portugalėjė īr labiausē nu Lietovuos nutuolos Euruopas valstībė. Prigol ES ė NATO.

Istuorėjė

Skaituoma, ka šalėis terituorėjuo žmuonis gīvena da prīšistuorėnēs čiesās. Seniausė artefaktā prigol šešta tūkstontmeti pr. Kr. Pėrmamė tūkstontmetie pr. Kr. i nūdėinas Puortogalėjė atsėkraustė keltu ėr iberu tautas, II o. pr. Kr. regijuona pradiejė kontruolioutė ruomienā, V-VIII omžiuo - germanu ė alanu gėntīs. VIII o. ėšsėveržė mosolmuonā, ale islama vėišpatīstė ėšstūmė krėkštiuonėška Rekonkista. Krėkštiuonē galotėnā Puortogalėjė atsėjiemė pu Fara ožjiemėma 1238-1249 m. Tas čiesos īr skaituoms nūdėinas Puortogalėjės skvarmavėmuosė pradžė - nug Leuona karalėjės grafīstė IX o. lėgė sovereniuos šalėis (karalīstės) 1143 m., pu Zamuoras sotarėma.

Portugalėjė lėgė XV-XVI omžiaus bova paprasta valstībė, ale tas omžēs pavėrta i dėdlē magtīnga jūrėnė valstībė. Vieliau sekė nuosmokis. Portugalā sava tortus prarada daugiausē XVIII-XIX omžiū sandūruo, tam daug itakas toriejė 1755 m. žemės kostiejėms, sunaikėnės suostėnė Lisabuona, uokopacėjė Napuoleuona vainū čieso ė dėdliausės kuoluonėjės Brazilėjes liousoma paskelbėms 1822 m. 1910 m. revoliucėjė panaikėna šalie muonarkėjė. Vieliau sekė zars šešė represėnė rėžėma dešimtmetē. 1974 m. pradietas dėdlės demuokratėnės refuormas pu katrū suteikts liousoms vėsuom Afrėkuo torietom koluonėjuom. 1986 m. Portugalėjė prisėjong pri Euruopas Sājungas bendrėjės.

Geuograpėjė

Portugalėjuo īr vakariausis žemīnėnės Euruopas poškis – Ouluos kīšolīs. Šalės ožjem šėštadali Pirienu posėsalė, vuo kaimīnīstie esontė Ispanėjė ožjem lėkosi šmuota. Ėš pėitū ė vakarū šalėis krontus skalaun Atlonta ondėnīns. Tamė ondėnīnė īr Portugalėjē prigolontės Azuoru salas ė Madėiras salas. Azuoru saluosė īr aukštiausė veršokalnė šalie - Pika kalns.

Ėlgiausės opės - Douro (Portugalėjuo 320 km, bendrs ėlgoms 895 km), Tejo (Portugalėjuo 280 km, bendrs ėlgoms 1007 km.)

Akuonuomėka

Tonkē prekiaun so ES šalėm - 2015 m. doumenėm, 72,8 % ekspuorta ėš Portugalėjės ēn i ES šalis, vuo 76,5 % impuorta - tēpuogė per ES šalis.

Dėdliausi BVP šmuota padėrb paslaugū sektuorios (78,1 %). Pramuonė sodara 19,7 % BVP, vuo žemės ūkis - 2,2 %.

Nu XX o. dešimtuojė dešimtmetė veikē vīsta atsėnaujėnontė energetėka. 2023 m. šalės daugiau kāp do trečdalio vėsas elektras energėjės pasėdėrba ėš atsėnaujėnontiu energėjės šalteniu, ėš katrū dėdliausė šmuotā - hidroenergėjė (mažne 30 %), viejė energėjė (mažne 27 %) ė saulės elektrėnės (11 %).

Žmuonis

2021 m. groudė 31 d. šalie gīvena 10,4 mln. gīvėntuoju. Vėdotėnė gīvenėma trokmie - 82,47 m. Šalės īr pakankamā huomuogenėška - 95 % gīvėntuoju sodara etnėnē portugalā. Tēpuogė gīven nemažā brazilu. 67 % šalėis gīvėntuoju gīvėn miestūs. Raštėngoms īr prigavės 99,62 %.

Glabna viera - Ruomas katalėku (80,2 %), liuosamanē 14%, pruotestantā ė kėtė krėkštiuonē - 4,6%.

Adminėstracėnis soskėrstīms

Portugalėjė soskėrstīta i 18 apīgardu ė do autonomėnio regijuono (Azuorā ė Madėira) īr.

Dėdliausė miestā

	Vėita	Miests	Apīgarda	Gīvėntuoju skaitlios	Vėita	Miests	Apīgarda	Gīvėntuoju skaitlios
	1	Lisabuona	Lisabuona	547 631	11	Gimarainša	Braga	158 124
	2	Vilanova de Gaja	Ports	392 295	12	Odivelaša	Lisabuona	144 549
	3	Ports	Portu	237 584	13	Koimbra	Koimbra	143 396
	4	Loriša	Lisabuona	205 054	14	Vilafranka di Šira	Lisabuona	136 886
	5	Braga	Braga	181 494	15	Vilanova di Famalikauna	Braga	133 832
	6	Matozinjošos	Ports	175 478	16	Leirėjė	Leirėjė	126 879
	7	Amadora	Lisabuona	175 136	17	Setubals	Setubals	121 185
	8	Almada	Setubals	174 030	18	Barseluša	Braga	120 391
	9	Gondomara	Ports	168 027	19	Funšala	Madėira	111 892
	10	Seišala	Setubals	158 269	20	Viziejos	Viziejos	99 274

Puolitėka

Valdīma skvarma - posiau prezidėntinė respoblėka. Ana šalie īr isėgaliejosė nu pat 1976 m., kumet šalės ratifėkava demuokratėnė konstitucėjė.

Nūruodas

• Gėds aple Puortogalėjė Onglu, puortogalu, ispanu ė prancūzu kalbuom
• 535 Portugalėjės žemielapiu (140 miestu)
• Portugalia.org - Portugalėjes vaizdā
• Weather forecast

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė