Rosėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Jump to navigation Jump to search
Российская Федерация
Rosėjės vieleva Rosėjės gerbs
(vieleva) (gerbs)
Valstībėnis gimnos: Государственный гимн Российской Федерации
Rosėjės padietės
Valstībėnė kalba Rosu kalba
Suostėnė Maskva
Dėdliausės miests Maskva
prezidėnts Vladimirs Putins (Владимир Путин)
minėstros pėrmėninks Mikails Mišustins (Михаил Мишустин)
Pluotībė
 — Vėsos
1-a
17 075 400 km2
Gīvėntuoju
 — Vėsė (2005)
 — Gīvėntuoju tonkoms
9-a
142 754 000
8,3 žm./km2
BVP
 — Bėndros (2006)
 — vėinam gīv.
8-a
1727 trln. $
14 692 $
Valiota Roblis
Čiesa zuona (UTC+3 - UTC+12)
Liousoms
-TSRS
1990 m. bėrželė 12 d.
Internets .ru .su .рф
Tilipuona kuods +7

Rosėjė (rosėškā: Россия) aba oficēlē Rosėjės Federacėjė (rosėškā: Российская Федерация) – dėdliausė palē pluotībė valstībė vėsam svietė, katruos terituorėjė tēsos nu Baltėjės jūras lėgė Ramejė ondėnīna.

Akanuomėka[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Rosėjė tora gausoma gomtuos ėštekliu, truopnē dėdli šmuota naptas, gamtėniu doju, auksa, onglėis, gelžėis rūdas, brinkūliu ė tēp tuoliau. Vēk daug sonkiuosės pramuonės (mašėnu, metalorgėjės, metala ėšdėrbėma, kemėjės), tepuogė jiedė, alektruonėkas dėrbīklu, ondens, šėlomėniu ėr kondoulėniu alektrėniu. Plietuojams žemės ūkis – rosā augėn javus, sokrėnius ronkuolius, vāsmedius, grėkus; dėdlē svarbė ī žvejība, medė kėrtėms ėr ėšdėrbėms.

Rosėjuo dėdlis parskīrėms palē žmuoniū baguotoma – ī dėdlē baguotu žmoniū, katrėi valda daugoma šalėis ūkė, vuo kėtūm gīvenėma līgis, pamieravus so baguotēs, biednos.

Geuograpėjė[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Rosėjė īr dėdliausė Svieta valstībė, katruos terituorėjė ēn par Euruopa ė Azėjė.

Sobjektā[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Rosėjės federalėnē sobjektā

Rosėjė īr federacėnė valstībė. Federacėjė sosīded ėš 85 federacėjės sobkektu[1]. 1993 m., prėjiemos Rosėjės Kuonstėtocėjė bova 89 federacėjės sobjektā, bat anū skaitlios somenka apjūngont anūs. Pū nalagaliuos Krīma aneksėjės bova prajūngtė da do sobjekto – Sevastuopuolis ė Krīma respoblėka.

Federacėjės sobjektu sārašos: (skliaustūs nūruodīts sobjekta cėntros):

Koltūra[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

Rosėjės koltūras sosėskvarmava itakuojė šalėis istuorėjė, geuograpėnė vėita, terituorėjės ėšsėplietėms, vieras ė socialėnės tradicėjės ė vakarū koltūra. Rosėjės literatūra ė fėluosuopėjė palėka dėdli duovi Euruopas mėslīsenas vīstėmoisė. Vėsam svietė žėnuomė ė ivairias kalbas pargoldītė Tuolstuojė, Antuona Čechuova, Fiuoduora Duostuojėvskė, Michaila Bulgakuova kūrėnē ė Aleksandra Poškėna puoezėjė īr. Rosā tēpuogė pavēkė klasėkėnė mozėka (žėnuomiausi kompozėtuorē Piotros Čeikovskis, Sergiejos Rachmaninuovs), baleta, arkitektūra, tapīma ė kina. Šalės bova pėrmeivė kosmuosa tīrėniejėmūs. Rosėjuo keravuojama 30 UNESCO pavelda objektu (19 anū prigol koltūras paveldou). Galuop dėdlė rosu diaspuora ožrobežiuo prisėdiejė platėnont Rosėjės koltūra aplinkou svieta.

Šaltėnē[taisītė | taisītė straipsnė wiki teksta]

  1. Rosėjės kuonstėtocėjė, 65 straipsnis
Vikitėka: Rosėjė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė


   Valnu Valstībiu Sandrauga
Armienėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Kazakstans | Kirkizėjė | Moldavėjė | Rosėjė | Tadžikistans | Torkmienėstans | Okraina | Ozbėkistans