Rosėjė

Российская Федерация
(vieleva) (herbs)
Valstībėnis himns: Государственный гимн Российской Федерации
Valstībėnė kalba	Rosu kalba
Suostėnė	Maskva
Dėdliausės miests	Maskva
prezėdents	Vladimir Putin
mėnėstros pėrmėninks	Dmitry Medvedev
Pluots  — Vėsos	1-a 17 075 400 km2
Gīventuoju  — Vėsė (2005)  — Gīventuoju tonkoms	9-a 142 754 000 8,3 žm./km2
BVP  — Bėndros (2006)  — vėinam gīv.	8-a 1727 trln. $ 14 692 $
Valiota	Roblis
Čiesa zuona	(UTC+3 - UTC+12)
Liousoms -TSRS	1990 m. bėrželė 12 d.
Internets	.ru .su .рф
Tilipuona kuods	+7

Rosėjes Federacėjė (Rosėjė) – dėdliausia palē pluota valstībė vėsam svietė, katros terėtuorėjė tēsos nu Baltėjės jūras lėgė Rameje ondenīna.

Akanuomėka

Rosėjė tora gausoma gomtuos ėštekliu, truopnē dėdli šmuota naptas, gamtėniu doju, auksa, onglėis, gelžėis rūdas, brinkūliu ė tēp tuoliau. Vēk daug sonkiuosės pramuonės (mašėnu, metalorgėjės, metala ėšdėrbėma, kemėjės), tepuogė jiedė, alektruonėkas dėrbīklu, ondens, šėlomėniu ėr kondoulėniu alektrėniu. Plietuojams žemės ūkis – rosā augėn javus, sokrėnius ronkuolius, vāsmedius, grėkus; dėdlē svarbė ī žvejība, medė kėrtėms ėr ėšdėrbėms.

Rosėjuo dėdlis parskīrėms palē žmuoniū baguotoma – ī dėdlē baguotu žmoniū, katrėi valda daugoma šalėis ūkė, vuo kėtūm gīvenėma līgis, pamieravus so baguotēs, skordos.

Geuograpėjė

Rosėjė ī dėdliausės Svieta valstībė, katruos terėtuorėjė ēn par Euruopa ė Azėjė.

Sobjektā

Rosėjės federalėnē sobjektā

Rosėjė ī federacėnė valstībė. Federacėjė sosīded ėš 85 federacėjės sobkektu. 1993 m., prėjiemos Rosėjės Kuonstėtocėjė bova 89 federacėjės sobjektā, bat anū skaitlios somenka apjūngont anūs. Pū nalagaliuos 2014 m. Krīma aneksėjės bova prajūngtė da so sobjektā – Sevastuopuolės ė Krīma respoblėka.

Federacėjės sobjektū sārašos: (skliaustūs nūruodīts sobjekta cėntros):

• 22 respoblėkas:
  • Adīgiejė (Mākuops),
  • Altajos (Guorna Altajsks),
  • Baškėrėjė (Ofa),
  • Borētėjė (Olan Ode),
  • Chakasėjė
  • (Čečėnėjė (Gruozns),
  • Čiovašėjė (Čebuoksarā),
  • Dagestans (Machačkala),
  • Ėngošėjė (Magasos),
  • Jakotėjė aba Saka (Jakotsks),
  • Kabarda-Balkarėjė (Nalčėks),
  • Kalmokėjė (Elėsta),
  • Karačerkāju Čerkesėjė (Čerkesks),
  • Karelėjė (Petruozavuodsks),
  • Kuomėjė (Sīktīvkars),
  • Krīms (Sėmferuopuolės),
  • Maararėjba Marij El (Juoškar Uola),
  • Muordvėjė (Saransks),
  • Šiaurės Uosetėjė aba Alanėjė (Vladėkaukazs),
  • Tuotuorėjė aba Tatarstans (Kazanė),
  • Tova (Kīzīls),
  • Odmortėjė (Ėževsks);

• 9 kraštā:
  • Altajaus krašts (Barnaols),
  • Chabaruovska krašts (Chabaruovsks),
  • Kamčiatkas krašts (Kamčiatkas Petruopavluovsks),
  • Krasnuodara krašts (Krasnuodars),
  • Krasnuojarska krašts (Krasnuojarsks),
  • Permės krašts (Permė),
  • Prėmuorės krašts (Vladėvuostuoks),
  • Stavruopuole krašts (Stavruopuolės);
  • Ožbaikalės krašts (Čėta);

• 46 srėtīs;
  • Amūra srėtis (Blaguoveščensks),
  • Archangelska srėtis (Archangelsks),
  • Astrachanės srėtis (Astrachanė),
  • Belguoruoda srėtis (Belguoruods),
  • Brianska srėtis (Briansks),
  • Čeliabėnska srėtis (Čeliabinsks),
  • Ėrkotska srėtis (Ėrkotsks),
  • Ėvanuova srėtis (Ėvanuovs),
  • Jaruoslavle srėtis (Jaruoslavlės),
  • Kaliningrada srėtės (Karaliaučios),
  • Kalugas srėtis (Kaluga),
  • Kemeruova srėtis (Kemeruovs),
  • Kiruova srėtis (Kiruovs),
  • Kuostruomas srėtis (Kuostruoma),
  • Korgana srėtis (Korgans),
  • Korska srėtis (Korsks),
  • Lenėngrada srėtis (Sankt Peterborgs),
  • Lipecka srėtis (Lipecks),
  • Magadana srėtis (Magadans),
  • Maskvuos srėtis (Maskva),
  • Mormanska srėtis (Mormansks),
  • Naugarda srėtis (Naugards),
  • Nuovuosėbėrska srėtis (Nuovuosėbirsks),
  • Uomska srėtis (Uomsks),
  • Uorenborga srėtis (Uorenborgs),
  • Uiriuola srėtis (Uoriuols),
  • Penzas srėtis (Penza),
  • Pskuova srėtis (Pskuovs),
  • Ruostuova srėtis (Ruostuovs šalėp Duona),
  • Riazanės srėtis (Riazanė),
  • Sachalėna srėtis (Južna Sachalinsks),
  • Samaras srėtis (Samara),
  • Saratuova srėtis (Saratuovs),
  • Smuolenska srėtis (Smuolensks),
  • Sverdluovska srėtis (Jekaterėnborgs),
  • Tambuova srėtis (Tambuovs),
  • Tiomenės srėtis (Tiomenė),
  • Tuomska srėtis (Tuomsks),
  • Tolas srėtis (Tola),
  • Tverės srėtis (Tverė),
  • Oljanuovskola srėtis (Oljanuovsks),
  • Vladėmėra srėtis (Vladėmėrs),
  • Vuolguograda srėtis (Vuolguograds),
  • Vuoluogdas srėtis (Vuoluogda),
  • Vuoruoneža srėtis (Vuoruonežs),
  • Žemotėne Naugarda srėtis (Žemotėnis Naugards);

• 3 federacėne glabnoma miestā:
  • Maskva,
  • Sankt Peterborgs,
  • Sevastuopuolės;

• 1 autuonuomėnė srėtis:
  • Žīdų autuonuomėnė srėtis (Biruobėdžans);

• 4 autuonuomėnės apīgardas:
  • Čiokčiu (Anadīrė),
  • Chantu-mansiu (Chanti Mansėjsks),
  • Jamala nencu (Salechards),
  • Nencu (Narjan Mars),

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė