Pesimėzmos – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jokela (aptarėms | duovis)
Naus poslapis: '''Pesimėzmos''' (pranc. ''pessimisme'' < lot. ''pessimus'' – „bluogiausios“) – pasauliejauta, parsmelkta navėltėis ėr natėkiejėma geresne ateitėm. Savuokas prīšībė...
 
Jokela (aptarėms | duovis)
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 1: Eilotė 1:
'''Pesimėzmos''' (pranc. ''pessimisme'' < lot. ''pessimus'' – „bluogiausios“) – pasauliejauta, parsmelkta navėltėis ėr natėkiejėma geresne ateitėm. Savuokas prīšībė – optimėzmos. Artėmas savuokas – joudregīstė, rezignacėjė. Pasimėzmos pasėreišk tumet, kumet žlungt žmuoniū idealā, kumet žmuogos atsėdor beviltėškuo sėtoacėjuo, kumet prarond dvasėne poriausvīra ėr galėmībe kūrībėškā dėrbtė. Pasimėzmos svieta maliavuo tik tomsiuoms ėr niūriuoms spalvuoms. Pasimėstams ėšruoda, ka sviete nugal tik bluogis, ka žmuogos beviltėškā sugedės, ka anuo givenėms beprasmis.
'''Pesimėzmos''' (pranc. ''pessimisme'' < lot. ''pessimus'' – „bluogiausios“) – pasauliejauta, parsmelkta navėltėis ėr natėkiejėma geresne ateitėm. Savuokas prīšībė – [[optimėzmos]]. Artėmas savuokas – joudregīstė, rezignacėjė. Pasimėzmos pasėreišk tumet, kumet žlungt žmuoniū idealā, kumet žmuogos atsėdor beviltėškuo sėtoacėjuo, kumet prarond dvasėne poriausvīra ėr galėmībe kūrībėškā dėrbtė. Pasimėzmos svieta maliavuo tik tomsiuoms ėr niūriuoms spalvuoms. Pasimėstams ėšruoda, ka sviete nugal tik bluogis, ka žmuogos beviltėškā sugedės, ka anuo givenėms beprasmis.


„Pesimėsts – tas, katros aple kuožno sava parsėkraustīmo praneš pagraba biorou“ (M. Ašars).
„Pesimėsts – tas, katros aple kuožno sava parsėkraustīmo praneš pagraba biorou“ (M. Ašars).


[[Kateguorėjė:Psėkuoluogėjė]]
[[Kateguorėjė:Psėkuoluogėjė]]

[[en:Pessimism]]

15:19, 20 lapkristė 2008 atmains

Pesimėzmos (pranc. pessimisme < lot. pessimus – „bluogiausios“) – pasauliejauta, parsmelkta navėltėis ėr natėkiejėma geresne ateitėm. Savuokas prīšībė – optimėzmos. Artėmas savuokas – joudregīstė, rezignacėjė. Pasimėzmos pasėreišk tumet, kumet žlungt žmuoniū idealā, kumet žmuogos atsėdor beviltėškuo sėtoacėjuo, kumet prarond dvasėne poriausvīra ėr galėmībe kūrībėškā dėrbtė. Pasimėzmos svieta maliavuo tik tomsiuoms ėr niūriuoms spalvuoms. Pasimėstams ėšruoda, ka sviete nugal tik bluogis, ka žmuogos beviltėškā sugedės, ka anuo givenėms beprasmis.

„Pesimėsts – tas, katros aple kuožno sava parsėkraustīmo praneš pagraba biorou“ (M. Ašars).