Koršienā – skėrtoms terp pakeitėmu.
m robots Pridedama: ka:კურშენაი |
Idioma-bot (aptarėms | duovis) m Kalbuos klaidū taisīms |
||
| Eilotė 15: | Eilotė 15: | ||
[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pabudavuota [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]]. |
[[Venta|Vėnta]] vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pabudavuota [[1933]] m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos [[Laurynas Ivinskis|Laurīnou Ivinskiou]]. |
||
== |
== Istuorėjė == |
||
Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrm kart mėnavuojamė XII o.. [[1561]]-[[1563]] m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpač' spartē iem vīstitėis XIX o. pabaiguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojes-Romnū gėlžkėl'. Pu Untruoj Pasaulėnek kara Koršienā [[1946]] m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lig [[1962]] m. - rajuona cėntros. [[1994]] m. [[spalė 24]] d. patvirtins miesta herbs. |
Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrm kart mėnavuojamė XII o.. [[1561]]-[[1563]] m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpač' spartē iem vīstitėis XIX o. pabaiguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojes-Romnū gėlžkėl'. Pu Untruoj Pasaulėnek kara Koršienā [[1946]] m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lig [[1962]] m. - rajuona cėntros. [[1994]] m. [[spalė 24]] d. patvirtins miesta herbs. |
||
15:07, 6 rogpjūtė 2009 atmains
Koršienā (lietovėškā: Kuršėnai) - miests Žemaitijuo, Šiauliū rajuonė, 25 km ī vakarūs nu Šiauliū. Koršienā īr dėdliausios Lietovuos miests, katras netor savėvaldībes statosa. Koršienā tor miesta senionėjes statosa, tep pat īr kaimėškuosesės senionėjės cėntros.
|
Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma
|
Miests īr īsėkūrės apėbos Vėntuos pri Šiauliū-Palonguos plėnta. Pėitėnio miesta pakraštio ein gelžkielis. Koršienā nu sena garsie puodininkīstės amato; anūsė nu sena īr Bruoniaus ė Bruonės Radeckū keramėkas moziejos.
Vėnta vingioun Koršienas ėš pėitrītiū ī šiaurės vakarus. Stuov Šv. Juona Krikštītuoja bažninčė (pabudavuota 1933 m.), īr parks, Kalėnduoriū moziejos, koltūras cėntros, L. Ivinske aikštie - paminklos Laurīnou Ivinskiou.
Istuorėjė
Miests ė apīlinkes iein i senuoves žemaičiū gėntėis gīvenamuos terėtuorėjes rėbas. Koršienā pėrm kart mėnavuojamė XII o.. 1561-1563 m. Koršienā jau žėnuomė kap mėstielis ė dvars. Īpač' spartē iem vīstitėis XIX o. pabaiguo, pru Koršienūs nutėisos Lėipuojes-Romnū gėlžkėl'. Pu Untruoj Pasaulėnek kara Koršienā 1946 m. gava miesta teises, bova valsčios, apskrėtėis cėntros, lig 1962 m. - rajuona cėntros. 1994 m. spalė 24 d. patvirtins miesta herbs.
Pavadėnėma kilmie
Aiško, ka miesta vards īr sosėjes su koršes, bet nežėnuoma, a uns kėles tėsiogē nu koršiū gėntėis varda, a nu pavardies Koršos, Kuršis a netgi Koršiens.
Liaudes etimoluogijuo pasakuojana, ka kažkumet pėivas bova užpėltas lėitaus ė sugadėnoses šėin, vuo atliekė žmuonis šaukuoj „Kor šėins?! Kor šėins?!"
Švėitėma ė ogdėma īstaigas
- L. Ivinske gėmnazėjė (L. Ivinskio gimnazija)
- Daugieliū vėdorėnė muokīkla (Daugėlių vidurinė mokykla)
- Pavėnčiū vėdorėnė muokīkla (Pavenčių vidurinė mokykla)
- S. Anglėcke pagrėndėnė muokīkla (S. Anglickio pagrindinė mokykla)
- VšĪ Koršienū puolitechnikas muokīkla (VšĮ Kuršėnų politechnikos mokykla)
