Romano Prodi – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Brox (aptarėms | duovis)
m Pridieta kateguorėjė "Prezidėntā" (naudojant HotCat)
m Pridieta kateguorėjė "Teisėninkā" (naudojant HotCat)
Eilotė 1: Eilotė 1:
{{gcheck}}
'''Romano Prodi''' (g. [[1939]] m. [[rugpjūtė 9]] d.) - [[Italėjė|Italėjės]] puolėtėks, dabartinis Italėjės ministros pirmininks.
'''Romano Prodi''' (g. [[1939]] m. [[rugpjūtė 9]] d.) - [[Italėjė|Italėjės]] puolėtėks, bovės [[Italėjė]]s mėnėstros pėrmėninks.


R. Prodi [[1961]] m. baig' teises studėjes katalėkū universitetė Milanė, muokies podipluominies studijuos Milanė, Boluonijuo ė Luonduona ekonuomėkas muokīkluo. [[1969]] m. apsižanėj su Flavėjė Fronzini, tor do vākus.
R. Prodi [[1961]] m. baigė teisės stodėjės katalėku onėversėtetė [[Mėlans|Mėlanė]], muokies podėpluomėnies stodėjuos Mėlanė, Boluonėjuo ė Luonduona akuonuomėkas muokīkluo. [[1969]] m. apsėžanėjė so Flavėjė Fronzini, tor do vākus.


== Muokslėnė ė pruofesėnė veikla ==
== Muokslėnė ė pruofesėnė veikla ==


Nu 1963 m. Boluonėjes universiteta puolėtėkas muokslū skīriaus asistėnts. 1966 m. gava profesoriaus laipsn ė profesoriava iki [[1999]] m. Pagrėnėnes muokslėnes veikluos krīptis bova smolkaus ė vėdotėne versla vīstims ė antitrestėnė puolėtėka. Vėliau užsijiem valstībes ė rinkas santikiū bėduom ė ivairiū kapėtalėzma muodeliū dėnamėkas nagriniejėmo.
Nu 1963 m. Boluonėjės onėversėteta puolitėkas muokslu skīriaus asistėnts. 1966 m. gava pruofesuoriaus laipsni ė pruofesuoriava ligė [[1999]] m. Pagrėndėnės muokslėnes vkluos krīptis bova smolkaus ė vėdotėne versla vīstims ė antitrestėnė puolėtėka. Vėliau užsijiem valstībes ė rinkas santikiū bėduom ė ivairiū kapėtalėzma muodeliū dėnamėkas nagriniejėmo.


Nu 1984 m. iki 1995 m., su pertrauko nu 1989 m. iki 1993 m., bova dėdžiause Italėjės valstībėne huoldina prezidėnts.
Nu 1984 m. iki 1995 m., su pertrauko nu 1989 m. iki 1993 m., bova dėdžiause Italėjės valstībėne huoldina prezidėnts.


== Puolėtėnė veikla ==
== Puolitėnė veikla ==


1978 m lapkrėtė mienės tapa Italėjės pramuones mėnėstro G. Andreotti vadovaunamam mėnėstrū kabinietė ė anou dėrba iki 1979 m. kuova mienės'.
1978 m lapkrėtė mienės tapa Italėjės pramuones mėnėstro G. Andreotti vadovaunamam mėnėstrū kabinietė ė anou dėrba iki 1979 m. kuova mienės'.
Eilotė 15: Eilotė 16:
[[1995]] m. vasar R. Prodi subūrė cėntra-kairies koalėcėj '''Ulivo''' (''alīvmėdis''), katra vėliau laimieje rėnkėmus. Ana bova pėrmuoji kairiūjū pergalė rėnkėmus nu Ontra pasaulėnė kara. [[1996]] m. R. Prodi patapa Italėjės mėnėstro pirmininko. Griežta taupima puolėtėka leid Italėje prisijungtė pri eura zuonas. [[1998]] m. R. Prodi pralaimiejė balsavėma dėl pasitikiejėma viriausībė ė atsistatīdėn. Pu tuo uns ikūr' sava partėj, katruos atstuovā iškart bova išrinktė i Euruopas parlamėnt.
[[1995]] m. vasar R. Prodi subūrė cėntra-kairies koalėcėj '''Ulivo''' (''alīvmėdis''), katra vėliau laimieje rėnkėmus. Ana bova pėrmuoji kairiūjū pergalė rėnkėmus nu Ontra pasaulėnė kara. [[1996]] m. R. Prodi patapa Italėjės mėnėstro pirmininko. Griežta taupima puolėtėka leid Italėje prisijungtė pri eura zuonas. [[1998]] m. R. Prodi pralaimiejė balsavėma dėl pasitikiejėma viriausībė ė atsistatīdėn. Pu tuo uns ikūr' sava partėj, katruos atstuovā iškart bova išrinktė i Euruopas parlamėnt.


[[1999]] m. kuova mienėsi R. Prodi tapa Euruopas Komisėjės pirmininko i anou dėrba iki [[2004]] m. pabaiguos. Svarbiausias ivikis anam vadovaujint bova 10 naujū nariū prijėmėms [[2004]] m. [[gegožės 1]] d.
[[1999]] m. kuova mienėsi R. Prodi tapa Euruopas Kuomėsėjės pėrmėninko i anou dėrba iki [[2004]] m. pabėnguos. Svarbiausias ivikis anam vadovaujint bova 10 naujū nariū prijėmėms [[2004]] m. [[gegožės 1]] d.


[[2006]] [[kuova 17]] d. pu eiliniu Italėjės parlamėnta rinkėmū tapa mėnėstro pirmininko.
[[2006]] [[kuova 17]] d. pu eiliniu Italėjės parlamėnta rinkėmū tapa mėnėstro pirmininko.
Eilotė 25: Eilotė 26:


[[Kategorija:Italėjės žmuonis|Prodi, Romano]]
[[Kategorija:Italėjės žmuonis|Prodi, Romano]]
[[Kateguorėjė:Prezidėntā]]
[[Kateguorėjė:Teisėninkā]]


[[ar:رومانو برودي]]
[[ar:رومانو برودي]]
Eilotė 97: Eilotė 100:
[[zh:罗马诺·普罗迪]]
[[zh:罗马诺·普罗迪]]
[[zh-min-nan:Romano Prodi]]
[[zh-min-nan:Romano Prodi]]

[[Kateguorėjė:teisėnėnkā]]
[[Kateguorėjė:Prezidėntā]]

19:10, 10 balondė 2010 atmains

   Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū
Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Romano Prodi (g. 1939 m. rugpjūtė 9 d.) - Italėjės puolėtėks, bovės Italėjės mėnėstros pėrmėninks.

R. Prodi 1961 m. baigė teisės stodėjės katalėku onėversėtetė Mėlanė, muokies podėpluomėnies stodėjuos Mėlanė, Boluonėjuo ė Luonduona akuonuomėkas muokīkluo. 1969 m. apsėžanėjė so Flavėjė Fronzini, tor do vākus.

Muokslėnė ė pruofesėnė veikla

Nu 1963 m. Boluonėjės onėversėteta puolitėkas muokslu skīriaus asistėnts. 1966 m. gava pruofesuoriaus laipsni ė pruofesuoriava ligė 1999 m. Pagrėndėnės muokslėnes vkluos krīptis bova smolkaus ė vėdotėne versla vīstims ė antitrestėnė puolėtėka. Vėliau užsijiem valstībes ė rinkas santikiū bėduom ė ivairiū kapėtalėzma muodeliū dėnamėkas nagriniejėmo.

Nu 1984 m. iki 1995 m., su pertrauko nu 1989 m. iki 1993 m., bova dėdžiause Italėjės valstībėne huoldina prezidėnts.

Puolitėnė veikla

1978 m lapkrėtė mienės tapa Italėjės pramuones mėnėstro G. Andreotti vadovaunamam mėnėstrū kabinietė ė anou dėrba iki 1979 m. kuova mienės'.

1995 m. vasar R. Prodi subūrė cėntra-kairies koalėcėj Ulivo (alīvmėdis), katra vėliau laimieje rėnkėmus. Ana bova pėrmuoji kairiūjū pergalė rėnkėmus nu Ontra pasaulėnė kara. 1996 m. R. Prodi patapa Italėjės mėnėstro pirmininko. Griežta taupima puolėtėka leid Italėje prisijungtė pri eura zuonas. 1998 m. R. Prodi pralaimiejė balsavėma dėl pasitikiejėma viriausībė ė atsistatīdėn. Pu tuo uns ikūr' sava partėj, katruos atstuovā iškart bova išrinktė i Euruopas parlamėnt.

1999 m. kuova mienėsi R. Prodi tapa Euruopas Kuomėsėjės pėrmėninko i anou dėrba iki 2004 m. pabėnguos. Svarbiausias ivikis anam vadovaujint bova 10 naujū nariū prijėmėms 2004 m. gegožės 1 d.

2006 kuova 17 d. pu eiliniu Italėjės parlamėnta rinkėmū tapa mėnėstro pirmininko.

Nūruodas