Šatrėjės Ragana – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Tadas12 (aptarėms | duovis)
Nėra keitimo santraukos
m Straipsnis 'Šatrėjės ragana' parvadints i 'Šatrėjės Ragana'
(Nie skėrtoma)

16:07, 20 bėrželė 2007 atmains

Šiou koplyčio īr palaiduota rašītuoja
Truoba, katruo 1915-1930 metās gyvena rašytuojė Marėjė Pečkauskātė - Šatrijuos Ragana Žėdėkūs
Rašītuojes memorialinis muziejos Žėdėkūs

Marija Pečkauskait - Šatrijuos Ragana (1877 m. kuov 8 d. Medingienus - 1930 m lėipas 24 Žėdėkus) - lietuviu rašītuoj.

Biograėjė

Marija Pečkauskait gėm 1877 metas kuov 8 dėin Medingienūs, sav muotinas S. Šiukštaites tėvīniē. Marijes tėvā, Stanislava i Anupros, bov apsišvėitė dvarininkā, kėlė iš kultūringū šeimū. Marija šeimuo bov vīriausia duktie, pu anuos dar gėm sesou Sofėjė i bruolē Stapuons bei Vincos.

1896 metas, paskatinta draug P. Višinsk, Marija pradiej spausdint sav apsakimus Lietuvuos perijuodiniē spauduo. Tas pates metas ana išvažiav i Varšov, bitininkū kursus.

1907 metas Marija atsikraust i Pavandenes dvar, muokīt deviniū dvarininkū vakū.

1905-1907 metas Marija išvažiav i Šveicarėj, Ciurich i Friburg universitetūs klaus etikas i pedagogikas paskaitū.

1909 metas pradiej mokītojaut Marijampuoles "Žėbor" mergaičiū pruogimnazijuo. Ana bov faktėška pruogimnazėjes vedieja.

Prasidiejos I pasaulėniam karou su muotina i seserė atsikrauts i Žėdėkus, kor apsigīven pas sen draug konėg K. Bukont. 1930 metas rašītuoja mėr. palaiduota Žėdėkū kapiniū koplīčiuo.

Kūrėnē

  • „Margi paveikslėliai“ (1896),
  • „Pirmas pabučiavimas“ (1898),
  • „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1898),
  • „Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (1900),
  • „Rudens dieną“ (1903),
  • „Viktutė“ (1903),
  • „Iš daktaro pasakojimų“ (1904),
  • „Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (1939),
  • „Sulaukė“ (išsp. (1906),
  • „Vincas Stonis“ (1906),
  • „Pertraukta idilija“ (1906),
  • „Nepasisekė Marytei“ (1906),
  • „Dėl tėvynės“ (1907),
  • „Adomienė“ (1908),
  • „Pančiai“ (1920),
  • „Sename dvare“ (1922)
  • „Irkos tragedija“ (1924)
  • „Mėlynoji mergelė“ (1925)
  • „Motina - auklėtoja“ (1926)