Ispanėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.
m 'Ėspanėjė' parvadints i 'Ispanėjė' (onkstiau bova nukrēpamāsis): Kāp sopronto, tor prasėdietė "i", vuo aš kuomet tās dėrbtėnā somėslėjės bovau, ka "ė" |
m r2.7.1) (robots Pridedama: ba:Испания |
||
Eilotė 126: | Eilotė 126: | ||
[[ay:Ispaña]] |
[[ay:Ispaña]] |
||
[[az:İspaniya]] |
[[az:İspaniya]] |
||
[[ba:Испания]] |
|||
[[bar:Spanien]] |
[[bar:Spanien]] |
||
[[bcl:Espanya]] |
[[bcl:Espanya]] |
21:22, 11 sausė 2012 atmains
Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma
|
Reino de España (ispaniškai) Regne d'Espanya (kataloniškai) Espainiako Erresuma (baskiškai) | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | ėspanū kalba | ||||
Suostėnė | Madrids | ||||
Dėdliausis miests | Madrids | ||||
Valstībės vaduovā | Chuans Karlosos I Karalios
| ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
504 782 km² (50) 1,04% | ||||
Gīventuoju - 2006 liepa (progn.) - Tonkoms |
40 397 842 (30) 80,03 žm./km² (88) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2005 (progn.) 1 017,00 mlrd. Tarptautinis duoleris (13) 25 200 Tarptautinis duoleris (26) | ||||
Valiota | Euras | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 | ||||
Naprīgolnoms Suvienijimas
|
1492 | ||||
Interneta kuods | .es | ||||
Šalėis tel. kuods | 34 |
Ėspanėjes karalīste - valstīb Europas pietvakariūs, Pirienū pusiasaliē. Rėbuojes so Portugalėje vakarūs, Prancūzėja ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.
Puolėtėnė sėstema
Espanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.
Admėnėstracinis suskīrstīms
Ėspanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.
Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):
- Andalūzėjė (Andalucía)
- Araguons (Aragón)
- Astūrėjė (Principáu d'Asturies asturėškā, Principado de Asturias ėspanėškā)
- Balearū salas (katal. Illes Balears, ėsp. Islas Baleares)
- Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ėspaniškā)
- Estremadūra (Extremadura)
- Galėsėjė (Galicia)
- Kanarū salas (Islas Canarias)
- Kantabrėjė (Cantabria)
- Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
- Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
- Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Cataluña ėspanėškā)
- Madrids
- Mursėjė (Murcia)
- Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ėspanėškā)
- Riuocha (La Rioja)
- Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ėspanėškā)
Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:
- Melilėjė
- Seuta
Geografėjė
Ėspanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrantes īlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiauses opes - Tacho(Ėspanijuo 727 km, bendros ilgis 1007 km) ė Ebros (928 km).
Demuografėjė
Dažniausē Ispanijuo vartuojama rouda īr ėspanū kalba. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonū, baskū ė galū kalbas. Daugėlis ėspanū īr katalėkā.
- Dėdliausė miestā (2003):
- Madrids 3 092 759
- Barseluona 1 582 738
- Valensėjė 780 653
- Sevilėjė 709 975
- Saragosa 626 081
- Malaga 547 105
- Mursėjė 391 146
- Las Palmos (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
- Palma (Palma de Mallorca) 367 277
- Bilbao 353 567
- Valjaduolids 321.143
- Korduoba 318.628
- Alėkantė 305.911
Nuokalbas
- espana.vhost.lt Espanėjės lietuviū svetainė
- biblioteka.lt aplė Ėspanėj
- Ėspanėjės vinā
- supertravel.net aplė Ėspanėj
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA Šabluons:Link FA