Ispanėjė

Reino de España (ispanėškā) Regne d'Espanya (kataluonėškā) Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Ispanėjės gimnos
Valstībėnė kalba	ispanu kalba
Suostėnė	Madrids
Dėdliausis miests	Madrids
Valstībės vaduovā	Chuans Karlosos I Karalios
Pluots  - Ėš vėsa  - % ondėns	504 782 km² (50) 1,04%
Gīventuoju  - 2006 lėipa (progn.)  - Tonkoms	40 397 842 (30) 80,03 žm./km² (88)
BVP  - Ėš vėsa  - BVP gīvėntuojou	2005 (progn.) 1 017,00 mlrd. Tarptautėnis duoleris (13) 25 200 Tarptautėnis duoleris (26)
Valiota	Eurs
Čiesa zuona  - Vasaras čiesos	UTC +1 UTC +2
Naprīgolnoms Sovėinėjėms	1492
Interneta kuods	.es
Šalėis tel. kuods	34

Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posesalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Puolitėnė sėstema

Šėtam straipsnie īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū Prašuom pataisītė klaidas ė paskum ėštrėntė šėta pranešėma

Ispanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.

Admėnėstracinis suskīrstīms

Ispanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.

Autonuomėnes bendruomenes (comunidades autónomas):

• Andalūzėjė (Andalucía)
• Araguons (Aragón)
• Astūrėjė (Principáu d'Asturies astūrėškā, Principado de Asturias ispanėškā)
• Balearū salas (katal. Illes Balears, isp. Islas Baleares)
• Baskėjė (Euskadi baskėškā, País Vasco ispanėškā)
• Estremadūra (Extremadura)
• Galėsėjė (Galicia)
• Kanarū salas (Islas Canarias)
• Kantabrėjė (Cantabria)
• Kastėlėjė ė La Manča (Castilla-La Mancha)
• Kastėlėjė ė Leuons (Castilla y León)
• Kataluonėjė (Catalunya kataluonėtškā, Cataluña ispanėškā)
• Madrids
• Mursėjė (Murcia)
• Navara (Nafarroa baskėškā, Navarra ispanėškā)
• Riuocha (La Rioja)
• Valensėjė (Comunitat Valenciana kataluonėškā,Comunidad Valenciana ispanėškā)

Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:

• Melilėjė
• Seuta

Geografėjė

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrontės ėlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiausės opės - Tacho (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Demuografėjė

Dažniausē Ispanėjuo vartuojama kalba īr ispanu. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.

• Dėdliausė miestā (2003):
  • Madrids 3 092 759
  • Barseluona 1 582 738
  • Valensėjė 780 653
  • Sevilėjė 709 975
  • Saragosa 626 081
  • Malaga 547 105
  • Mursėjė 391 146
  • Las Palmos (Las Palmas de Gran Canaria) 377 600
  • Palma (Palma de Mallorca) 367 277
  • Bilbao 353 567
  • Valjaduolids 321.143
  • Korduoba 318.628
  • Alėkantė 305.911

Nūruodas

• espana.vhost.lt Ispanėjės lietoviu svetainė
• biblioteka.lt aplė Ispanėjė
• Ispanėjės vinā
• supertravel.net aplė Ispanėjė

Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė