Krīžėninkā – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarėms | duovis)
m r2.7.3) (robotas: Keičiama it:Ordine Teutonico į it:Ordine teutonico
Legobot (aptarėms | duovis)
m Bot: Migrating 63 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q48189 (translate me)
Eilotė 7: Eilotė 7:
[[Kateguorėjė:Istuorėjė]]
[[Kateguorėjė:Istuorėjė]]
[[Kateguorėjė:Vuokītėjės istuorėjė]]
[[Kateguorėjė:Vuokītėjės istuorėjė]]

[[af:Duitse Orde]]
[[an:Orden Teutonica]]
[[ar:فرسان تيوتون]]
[[arz:تيوتون]]
[[az:Tevton ordeni]]
[[be:Тэўтонскі ордэн]]
[[be-x-old:Тэўтонскі Ордэн]]
[[bg:Тевтонски орден]]
[[br:Urzh Teutonek]]
[[ca:Orde Teutònic]]
[[cs:Řád německých rytířů]]
[[cv:Тевтон орденĕ]]
[[cy:Marchogion Tiwtonaidd]]
[[da:Tyske Orden]]
[[de:Deutscher Orden]]
[[el:Τεύτονες Ιππότες]]
[[en:Teutonic Knights]]
[[eo:Ordeno de germanaj kavaliroj]]
[[es:Orden Teutónica]]
[[et:Saksa ordu]]
[[eu:Ordena Teutonikoa]]
[[fa:شوالیه‌های تتونیک]]
[[fi:Saksalainen ritarikunta]]
[[fr:Ordre Teutonique]]
[[fy:Dútske Oarder]]
[[gl:Orde Teutónica]]
[[he:המסדר הטבטוני]]
[[hr:Teutonski viteški red]]
[[hu:Német Lovagrend]]
[[io:Teutonala ordeno]]
[[is:Þýsku riddararnir]]
[[it:Ordine teutonico]]
[[ja:ドイツ騎士団]]
[[ka:ტევტონთა ორდენი]]
[[ko:튜턴 기사단]]
[[la:Ordo Sanctae Mariae Teutonicorum]]
[[li:Duutsje Orde]]
[[lij:Orde Tϟtonnego]]
[[lmo:Urden Tütonegh]]
[[lt:Vokiečių ordinas]]
[[lv:Vācu ordenis]]
[[mk:Тевтонски ред]]
[[ms:Kesateria Teuton]]
[[nl:Duitse Orde]]
[[nn:Den tyske riddarordenen]]
[[no:Den tyske orden]]
[[oc:Cavaèrs Teutonics]]
[[pl:Zakon krzyżacki]]
[[pt:Ordem Teutónica]]
[[ro:Ordinul teutonic]]
[[ru:Тевтонский орден]]
[[simple:Teutonic Knights]]
[[sk:Rád nemeckých rytierov]]
[[sl:Tevtonski viteški red]]
[[sq:Urdhri Teutonik]]
[[sr:Тевтонски ред]]
[[sv:Tyska orden]]
[[th:อัศวินทิวทอนิก]]
[[tk:Tewton ordeni]]
[[tr:Töton Şövalyeleri]]
[[uk:Тевтонський орден]]
[[vi:Hiệp sĩ Teuton]]
[[zh:条顿骑士团]]

17:33, 8 kuova 2013 atmains

Krīžėninku krīžius

Krīžėninkā, da mėnavuojamė kap krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts 1190 m. Akruo, par III krīžiaus žīgi. Pradiuo ons teriuojė Artėmūju Rītū žemes bat kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė paguoniu žemiu.

Pradiuo krīžėninkā nokeliava Vengrėjuon ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, bat bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. 1226 m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė Kolma žemė. Krīžėninkā bistrē ožkariava daugoma prūsu ė paskum pradiejė poldėnietė koršiu, žemaitiu, lietoviu žemes. 1236 m. sosėjongė so kalavėjoutēs. Nomalšėna Herkaus Monta sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Bat krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė Aleksandros Nevėškis vuo baltu žemėsė ėškėla Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė, katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so Lenkėjė. 1346 m. krīžininkā pradiejė magtīnga baltu ataka ė sėikė ožėmtė Žemaitėje ė tēp sojongtė Lėvuonėjės žemes so valduom Prūsėjuo. Dielē šėtuo 1385 m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, 1410 m. lėipas 15 d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas Žalgėrė kuovas čiesu nugaliejė krīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. 1517 m. uordėna žemėsė sosėkūrė Prūsėjės konėgaikštīstė.