Kėnis – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 1: Eilotė 1:
[[Abruozdielis:VieversioLizdas.JPG|thumb|250px|Cīrolė kėnis]]
'''Kėnis''' (da lėzdos, gūšta) y tonkiausee paukštiu padėrbėnts noms kiaušiams dietė. Ba paukštiu kėnius dėrbėn kaap katrėi žvierys, varlės, žovis, vabzdee. Anėi y dėrbėnamė ėš sausū žuoliū, mediu šakaliu, lapu, šaknu, kūlaliu, teepuogi ėš vaška, seiliu, dombla ė kt.


'''Kėnis''' (da '''lėzdos, gūšta''') ī tonkiausē [[paukštis|paukštiu]] padėrbėnts noms [[kiaušis|kiaušiams]] dietė. Ba paukštiu kėnius dėrbėn kāp katrėi [[žvierē]], [[varlė]]s, [[žovis]], [[vabzdē]]. Anėi ī dėrbėnamė ėš sausū [[žuolie|žuoliū]], mediu šakaliu, [[laps|lapu]], [[šaknės|šaknu]], [[kūlis|kūlaliu]], tēpuogi ėš [[vaškos|vaška]], seiliu, dombla ė kt.
Paukštee kėnius tonkiausee dėrbėnas mediūs (ont šakū), pėivū paukštee - terp žoliū, ondens paukštee - lindrynūs. Kėtė paukštee kėnė nesok, vuo padėrb doubotė žemie (orvalee) aba medie (ouksvas). Vėinė paukštee sava kėnius laik atsto nug kėtū paukštiu, kėtė (ypatingaa jūras paukštee) vėsė dėrbėn kėnius sykiom.

<span class="cx-segment" data-segmentid="73"></span>
Paukštē kėnius tonkiausē dėrbėnas [[medis|mediūs]] (ont [[šaka|šakū]]), pėivū paukštē - terp žoliū, ondens paukštē - lindrīnūs. Kėtė paukštē kėnė nesok, vuo padėrb doubotė žemie (orvalius) aba medie ([[ouksva]]s). Vėinė paukštē sava kėnius laik atsto nug kėtū paukštiu, kėtė (īpatingā jūras paukštē) vėsė dėrbėn kėnius sīkiom.

Kāp žmuonis nuor, ka paukštis padėrbtom kėni šalep truobesiū, tāp padėrb [[špuokininčė]].


[[Kateguorėjė:Bioluogėjė]]
[[Kateguorėjė:Bioluogėjė]]

21:09, 14 lapkristė 2015 atmains

Cīrolė kėnis

Kėnis (da lėzdos, gūšta) ī tonkiausē paukštiu padėrbėnts noms kiaušiams dietė. Ba paukštiu kėnius dėrbėn kāp katrėi žvierē, varlės, žovis, vabzdē. Anėi ī dėrbėnamė ėš sausū žuoliū, mediu šakaliu, lapu, šaknu, kūlaliu, tēpuogi ėš vaška, seiliu, dombla ė kt.

Paukštē kėnius tonkiausē dėrbėnas mediūs (ont šakū), pėivū paukštē - terp žoliū, ondens paukštē - lindrīnūs. Kėtė paukštē kėnė nesok, vuo padėrb doubotė žemie (orvalius) aba medie (ouksvas). Vėinė paukštē sava kėnius laik atsto nug kėtū paukštiu, kėtė (īpatingā jūras paukštē) vėsė dėrbėn kėnius sīkiom.

Kāp žmuonis nuor, ka paukštis padėrbtom kėni šalep truobesiū, tāp padėrb špuokininčė.