Ispanėjė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dexbot (aptarėms | duovis)
m Removing Link GA template (handled by wikidata)
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 41: Eilotė 41:
}}
}}


'''Ispanėjės Karalīstė''' - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posesalie. Tor robežio so [[Portugalėjė]] vakarūs, [[Prancūzėjė]] ėr [[Andora]] šiaurie, so [[Gibraltars|Gibraltaro]] pėitūs.
'''Ispanėjės Karalīstė''' - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so [[Portugalėjė]] vakarūs, [[Prancūzėjė]] ėr [[Andora]] šiaurie, so [[Gibraltars|Gibraltaro]] pėitūs.


== Puolitėnė sėstema ==
== Puolitėnė sėstema ==
{{klaidas}}
Ispanėjė - kuonstitucėnė muonarchėjė, valdž' šalie dalėnas Karalios, dvijū rūmū Parlamėnts ė Naciuonalinis susirinkėms. Šalėis vīkdomuoj valdž' sudara Mėnėstrū Tarība, katro kontrolioun Viriausībes prezidėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandidatūra pasiūlios Karaliou išrenk Naciuonalinis susirėnkėms.


Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Nacėnalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezėdėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandėdatūra pasiūlius Karaliou ėšrenk Nacėnalinis sosėrėnkėms.
== Admėnėstracinis suskīrstīms ==


== Admėnėstracinis soskīrstīms ==
Ispanėjė suskīrstīta i 50 pruovincijū, katruos sugrupoutas i 17 autonuominiū bendruomeniū iė 2 autonuominius miestus.

Ispanėjė sokīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.
Autonuomėnes bendruomenes (''comunidades autónomas''):
Savėvaldūs kuolektīvā (''comunidades autónomas''):
* Andalūzėjė (''Andalucía'')
* [[Andalūzėjė]] (''Andalucía'')
* Araguons (''Aragón'')
* [[Araguons]] (''Aragón'')
* Astūrėjė (''Principáu d'Asturies'' astūrėškā, ''Principado de Asturias'' ispanėškā)
* [[Astūrėjė]] (''Principáu d'Asturies'' astūrėškā, ''Principado de Asturias'' ispanėškā)
* Balearū salas (katal. ''Illes Balears'', isp. Islas Baleares)
* [[Balearu salas]] (katal. ''Illes Balears'', isp. Islas Baleares)
* Baskėjė (''Euskadi'' baskėškā, ''País Vasco'' ispanėškā)
* [[Baskėjė]] (''Euskadi'' baskėškā, ''País Vasco'' ispanėškā)
* Estremadūra (''Extremadura'')
* [[Estremadūra]] (''Extremadura'')
* Galėsėjė (''Galicia'')
* [[Galėsėjė]] (''Galicia'')
* Kanarū salas (''Islas Canarias'')
* [[Kanaru salas]] (''Islas Canarias'')
* Kantabrėjė (''Cantabria'')
* [[Kantabrėjė]] (''Cantabria'')
* Kastėlėjė ė La Manča (''Castilla-La Mancha'')
* [[Kastėlėjė ė La Manča]] (''Castilla-La Mancha'')
* Kastėlėjė ė Leuons (''Castilla y León'')
* [[Kastėlėjė ė Leuons]] (''Castilla y León'')
* Kataluonėjė (''Catalunya'' kataluonėtškā, ''Catalonha'' oksėtanėškā, ''Cataluña'' ispanėškā)
* [[Kataluonėjė]] (''Catalunya'' kataluonėtškā, ''Catalonha'' oksėtanėškā, ''Cataluña'' ispanėškā)
* Madrids
* [[Madrids]]
* Mursėjė (''Murcia'')
* [[Mursėjė]] (''Murcia'')
* Navara (''Nafarroa'' baskėškā, ''Navarra'' ispanėškā)
* [[Navara]] (''Nafarroa'' baskėškā, ''Navarra'' ispanėškā)
* Riuocha (''La Rioja'')
* [[La Rijuocha]] (''La Rioja'')
* Valensėjė (''Comunitat Valenciana'' kataluonėškā,''Comunidad Valenciana'' ispanėškā)
* [[Valensėjė]] (''Comunitat Valenciana'' kataluonėškā,''Comunidad Valenciana'' ispanėškā)


Be tuo, īr do autonuomėnē miestā:
Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:
* [[Melėlėjė]]
* Melilėjė
* Seuta
* [[Seuta]]


== Geografėjė ==
== Gomta ==


Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjes posiasale. Pakrontės ėlgis - 4964 km. Aukščiausis tašks: Pico de Teide Kanarū saluos (3718 m), vuo žemīnė - Mulchacen (3478 m). Ėlgiausės opės - Tacho (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).
Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštausė vėita: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).


== Demuografėjė ==
== Žmuonis ==


Dažniausē Ispanėjuo vartuojama kalba īr ispanu. Be anuos ivairiūs šalėis regijuonūs rokounamous ė kėtuom kalbuom, plačiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.
Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.


* Dėdliausė miestā ([[2003]]):
* Dėdliausė miestā ([[2003]]):
Eilotė 86: Eilotė 86:
** [[Barseluona]] 1 582 738
** [[Barseluona]] 1 582 738
** [[Valensėjė]] 780 653
** [[Valensėjė]] 780 653
** [[Sevilėjė]] 709 975
** [[Sevėlėjė]] 709 975
** [[Saragosa]] 626 081
** [[Saragosa]] 626 081
** [[Malaga]] 547 105
** [[Malaga]] 547 105
Eilotė 93: Eilotė 93:
** [[Palma]] (''Palma de Mallorca'') 367 277
** [[Palma]] (''Palma de Mallorca'') 367 277
** [[Bilbao]] 353 567
** [[Bilbao]] 353 567
** [[Valjaduolids]] 321 143
** [[Valjaduolėds]] 321 143
** [[Korduoba]] 318 628
** [[Korduoba]] 318 628
** [[Alėkantė]] 305 911
** [[Alėkantė]] 305 911

21:14, 18 lapkristė 2015 atmains

Reino de España (ispanėškā)
Regne d'Espanya (kataluonėškā)
Espainiako Erresuma (baskėškā)
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Ispanėjės vieleva Ispanėjės gerbs
Valstībėnis gimnos: Ispanėjės gimnos
Ispanėjė žemielapie
Valstībėnė kalba ispanu kalba
Suostėnė Madrids
Dėdliausis miests Madrids
Valstībės vaduovā Pilīps VI
Karalios
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
504 782 km² (50)
1,04%
Gīventuoju
 - 2006 lėipa (progn.)
 - Tonkoms
 
40 397 842 (30)
80,03 žm./km² (88)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīvėntuojou
2005 (progn.)
1 017,00 mlrd. Tarptautėnis duoleris (13)
25 200 Tarptautėnis duoleris (26)
Valiota Eurs
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Sovėinėjėms
 
1492
Interneta kuods .es
Šalėis tel. kuods 34

Ispanėjės Karalīstė - valstībė Euruopas pėitvakariūs, Pirienu posēsalie. Tor robežio so Portugalėjė vakarūs, Prancūzėjė ėr Andora šiaurie, so Gibraltaro pėitūs.

Puolitėnė sėstema

Ispanėjė - kuonstėtocėnė muonarkėjė, valdė šalie dalėnas karalios, dvėjū rūmu Parlamėnts ė Nacėnalėnis sosėrinkėms. Šalėis vīkduomuojė valdė sodara Mėnėstru Tarība, katron vald Viriausībės prezėdėnts (tapatėnams Mėnėstrou pirmininkou), katruo kandėdatūra pasiūlius Karaliou ėšrenk Nacėnalinis sosėrėnkėms.

Admėnėstracinis soskīrstīms

Ispanėjė sokīrstīta i 50 pruovincėju, katras sodalintas i 17 autonuomėniu kuolektīvu ė 2 autonuomėnius miestus.

Savėvaldūs kuolektīvā (comunidades autónomas):

Be tuo, īr do autonuomėnio miesto:

Gomta

Ispanėjė ožjem šešis septintadalius Iberėjės posēsalė. Pakrontės ėlgoms - 4964 km. Aukštausė vėita: Teidės kalns Kanaru salūs (3718 m), vuo žemīnė - Mulasėns (3478 m). Ėlgiausės opės - Tachos (Ispanėjuo 727 km, bendros ėlgoms 1007 km) ėr Ebros (928 km).

Žmuonis

Tonkiausē Ispanėjuo rokounamas ispanėškā. Be anuos vairiūs šalėis kraštūs rokounamas ė kėtuom kalbuom, platiausē vartuojamas kataluonu, basku ė galėsu kalbas. Daugoms ispanu īr katalėkā.

Nūruodas


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė