Sauliegrōžos

Sauliegroožos , kėtap sauliegrōža, sauliegrōžis (luotīnėškā: Helianthus annuus) y tuokis augals, katros muokslėškaa prigol pry grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos. Tasaa augals kėlėma nug Šiaurės Amerėkas y, bet daba augėnams cielam šmuotė kraštū, tepuogė ė Žemaitėjuo. 

Tas y vėinmetis augals, katrou stombris ožaug lėg 0,6-3 m aukštoma, ėr y statmens, kėits, stamontros, apaugėės šiorkštees plaukalees. Lapaa nuognee dėdli, lėg 40 cm ėlgoma, tepuogė šiorkštee. Žėidaa aug ont stombriu vėršaus - anėi dėdli, 30-50 cm skersaa, ėš kraštū een ryškee geltuoni žėidlapee. Sauliegrooža žėidaa nūlatuos greežas paskom saulė, tiktaas kap nūnuokst, tap nūsvėrst žemyn. Žydia nug lėipas lėgė siejės. Ont rodenė žėida vėdorie nūnuokst tuokės sieklas, so joudo aba joudaa-baltaa dryžouto lokšto.

Sauliegroožaa dėdlee naudings augals y. Ėš anūm spauda alėjo, anūm sieklas tink jiestė žalės aba paspirgintas, tepuogė tink dietė i douna, sausainius, pyragus. Sieklu ėšspaudas tink gyvuoliū šieralou. Tepuogė sauliegrooža žėids dailė kvietka y. Sauliegroožu alėju tink teptė ont ruonu, nūdegėmu, vuotiu.