Vladimirs Putins – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
m Atmests 46.204.82.60 (aptarėms) pakeitėms; sogrōžints atmains, katron padėrba nauduotuos 46.174.7.44
Nėra keitimo santraukos
Eilotė 1: Eilotė 1:
[[Abruozdielis:Vladimir Putin 12 October 2001-1.jpg|thumb|right|260px|Vladimirs Putins]]
[[Abruozdielis:Vladimir Putin 12 October 2001-1.jpg|thumb|right|260px|Vladimirs Putins]]
'''Vladėmirs Vladėmirovėčė Putins''' (''Владимир Владимирович Путин'', gėmė [[1952]] m. [[spalė 7]] d.) - dabartėnis ХУЙЛО [[Rosėjė]]s prezidents. [[2000]]-[[2008]] m. dvė kadencėjas eilies bova šalėis prezidėnts.
'''Vladimirs Putins, Vladimira sūnos''' (''Владимир Владимирович Путин'', gėmė [[1952]] m. [[spalė 7]] d.) īr dabartėnis [[Rosėjė]]s prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega [[Dimitrėjos Medvedevs]], Rosėjē vaduovau nug [[2000 m.]] Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont [[Aleksandros Lukašenka]], katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).


Prīš tapdams prezėdėnto bova [[KGB]] ass, vuo puo [[SSRS]] ėšėrėma vadovava KGB "vākou" FSB. [[1999]] m. palėka Rosėjės ministro pėrmininko. Pu [[Borisos Jelcins|B. Jelcin]] atsistatīdėnėma [[1999]] m. [[groudė 31]] d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo tris kartus ėšrinkts Rosėjės prezėdento (2000, 2004 ė 2012 m.).
Prīš tapdams prezidėnto bova [[KGB]] asos, vuo pu [[SSRS]] ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" [[FSB]]. [[1999]] m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu [[Borisos Jelcins|Borisa Jelcina]] atsėstatīdėnėma [[1999]] m. [[groudė 31]] d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo tris kartus ėšrinkts Rosėjės prezėdento (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.)


Putina valdīma čieso ligė [[2014 m.]] smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont bova isėtraukės i tas vainas: Ontra vaina [[Čečienėjė|Čečienėjuo]] (paveldėta ėš Jelcina čiesa) ė vaina so [[Grozėjė]], ožėmont [[Pėitū Osetėjė]] ėr [[Abchazėjė]]. [[2014 m.]] aneksava [[Krīms|Krīma]] ė sankciuonava rosu dalėnius rītėniam [[Donecks|Donecka]] ė [[Luhanskos|Luhanska]] srėtiū šmuotė. Vieliau ratavuojė [[Sirėjė]]s dėktatuoriu Sirėjės cėvėlėnės vainas čieso, vuo [[2022 m.]] prėpažėna Donecka ė Luhanska naprigolnoma ė [[2022 m. Ukrainas ožpoulėms|ožpoulė Ukraina. Ligė XX o. tretiuojė dešėmtmetė pradiuos Rosėjuo ėšauga politėniu kalėniū skaitlios, palėka oždarītas valdē napritorontės organizacėjės, radėjė stuotis.
Apsižanėjes, so žmuona Liudmila tor dvė dukteris - Marija ė Katerin. Bet daba īr ėšsėskīrės.

Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės.


{{start box}}
{{start box}}
{{succession box | before = [[Borisos Jelcins]]| title = Rosėjės prezidėnts|years=[[2000]]–[[2008]]<br />[[2012]]–| after = [[Dmitrėjos Medviedevs]]}}
{{succession box | prīš = [[Borisos Jelcins]]| tėtols = Rosėjės prezidėnts|metā=[[2000]]–[[2008]]<br />[[2012]]–| vieliau = [[Dmitrėjos Medviedevs]]}}
{{end box}}
{{end box}}
{{commons|Putin}}
{{commons|Putin}}

16:43, 4 kuova 2022 atmains

Vladimirs Putins

Vladimirs Putins, Vladimira sūnos (Владимир Владимирович Путин, gėmė 1952 m. spalė 7 d.) īr dabartėnis Rosėjės prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega Dimitrėjos Medvedevs, Rosėjē vaduovau nug 2000 m. Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont Aleksandros Lukašenka, katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).

Prīš tapdams prezidėnto bova KGB asos, vuo pu SSRS ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" FSB. 1999 m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu Borisa Jelcina atsėstatīdėnėma 1999 m. groudė 31 d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo tris kartus ėšrinkts Rosėjės prezėdento (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.)

Putina valdīma čieso ligė 2014 m. smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont bova isėtraukės i tas vainas: Ontra vaina Čečienėjuo (paveldėta ėš Jelcina čiesa) ė vaina so Grozėjė, ožėmont Pėitū Osetėjė ėr Abchazėjė. 2014 m. aneksava Krīma ė sankciuonava rosu dalėnius rītėniam Donecka ė Luhanska srėtiū šmuotė. Vieliau ratavuojė Sirėjės dėktatuoriu Sirėjės cėvėlėnės vainas čieso, vuo 2022 m. prėpažėna Donecka ė Luhanska naprigolnoma ė [[2022 m. Ukrainas ožpoulėms|ožpoulė Ukraina. Ligė XX o. tretiuojė dešėmtmetė pradiuos Rosėjuo ėšauga politėniu kalėniū skaitlios, palėka oždarītas valdē napritorontės organizacėjės, radėjė stuotis.

Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės.

Bova prīš
Borisos Jelcins
Rosėjės prezidėnts
20002008
2012
Pakaitė
{{{paskiau}}}
Vikitėka: Vladimirs Putins – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.