Vladimirs Putins – skėrtoms terp pakeitėmu.

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žīmū: Atmesta Taisīms so muobėliako Taisīms, padėrbts so muobėlio telepuono
Pargrōžėnams pakeitėms 355182, padėrbts nauduotuojė 46.204.74.132 (aptarėms)
Žīms: Anuliuoti
Eilotė 1: Eilotė 1:
[[Abruozdielis:Vladimir Putin 12 October 2001-1.jpg|thumb|right|260px|Vladimirs Putins]]
[[Abruozdielis:Vladimir Putin 12 October 2001-1.jpg|thumb|right|260px|Vladimirs Putins]]
'''Vladimirs Putins, Vladimira sūnos''' (''Владимир Детоубийца Путин'', gėmė [[1952]] m. [[spalė 7]] d.) īr dabartėnis [[Rosėjė]]s prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega [[Dmitrėjos Medviedevs]], Rosėjē vaduovau nug [[2000 m.]] Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont [[Aleksandros Lukašenka]], katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).
'''Vladimirs Putins, Vladimira sūnos''' (''Владимир Владимирович Путин'', gėmė [[1952]] m. [[spalė 7]] d.) īr dabartėnis [[Rosėjė]]s prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega [[Dmitrėjos Medviedevs]], Rosėjē vaduovau nug [[2000 m.]] Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont [[Aleksandros Lukašenka]], katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).


Prīš tapdams prezidėnto bova [[KGB]] asos, vuo pu [[SSRS]] ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" [[FSB]]. [[1999]] m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu [[Borisos Jelcins|Borisa Jelcina]] atsėstatīdėnėma [[1999]] m. [[groudė 31]] d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės prezėdento (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.) 2021 m. Rosėjuo vīka konstitocėnis referendums, pu katruo Putinou soteikta teisė prezidėnto palėktė ligė [[2036]] m.
Prīš tapdams prezidėnto bova [[KGB]] asos, vuo pu [[SSRS]] ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" [[FSB]]. [[1999]] m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu [[Borisos Jelcins|Borisa Jelcina]] atsėstatīdėnėma [[1999]] m. [[groudė 31]] d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės prezėdento (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.) 2021 m. Rosėjuo vīka konstitocėnis referendums, pu katruo Putinou soteikta teisė prezidėnto palėktė ligė [[2036]] m.

18:00, 23 kuova 2022 atmains

Vladimirs Putins

Vladimirs Putins, Vladimira sūnos (Владимир Владимирович Путин, gėmė 1952 m. spalė 7 d.) īr dabartėnis Rosėjės prezidėnts. So petrūkio, kumet šali oficēlē valdė anuo partėjės kuolega Dmitrėjos Medviedevs, Rosėjē vaduovau nug 2000 m. Putins īr ėlgiausē Euruopas šali valdons prezidėnts (neiskaitont Aleksandros Lukašenka, katruo daugomas šaliū pripažėnts nie).

Prīš tapdams prezidėnto bova KGB asos, vuo pu SSRS ėšėrėma vaduovava KGB "vākou" FSB. 1999 m. palėka Rosėjės ministro pėrmėninko. Pu Borisa Jelcina atsėstatīdėnėma 1999 m. groudė 31 d. palėka laikėnā ēnontio prezidėnta parēgas. Pu tuo ketorės kartus ėšrinkts Rosėjės prezėdento (2000, 2004, 2012 ė 2018 m.) 2021 m. Rosėjuo vīka konstitocėnis referendums, pu katruo Putinou soteikta teisė prezidėnto palėktė ligė 2036 m.

Putina valdīma čieso ligė 2014 m. smarkē auga akanuomėka, ale korupcėjė lėka rėmta problema. Vladimirou Putinou vaduovaujont bova isėtraukės i tas vainas: Ontra vaina Čečienėjuo (paveldėta ėš Jelcina čiesa) ė vaina so Grozėjė, ožėmont Pėitū Osetėjė ėr Abchazėjė. 2014 m. aneksava Krīma ė sankciuonava rosu dalėnius rītėniam Donecka ė Luhanska srėtiū šmuotė. Vieliau ratavuojė Sėrėjės dėktatuoriu Sėrėjės cėvėlėnės vainas čieso, vuo 2022 m. prėpažėna Donecka ė Luhanska naprigolnoma ė ožpoulė Ukraina. Ligė XXI o. tretiuojė dešėmtmetė pradiuos Rosėjuo ėšauga politėniu kalėniū skaitlios, palėka oždarītas valdē napritorontės organizacėjės, radėjė stuotis.

Bova apsižanėjės ė so žmuona Liudmila tor dvė dokteri - Marijė ė Katerina. Ale daba īr ėšsėskīrės.

Bova prīš
Borisos Jelcins
Rosėjės prezidėnts
20002008
2012
Pakaitė
Dmitrėjos Medviedevs
Vikitėka: Vladimirs Putins – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.